Grunskienė: per „čekučių“ bylas valstybei grąžinta 17 mln. eurų, tyrimai tęsiasi visose savivaldybėse
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė neseniai Seime antrajai kadencijai patvirtinta vos dviejų balsų persvara. Per savo pirmąją kadenciją ji daug dėmesio skyrė viešojo intereso gynimui, ypač – „čekučių“ byloms, kurios tapo vienu ryškiausių jos darbo simbolių. Šios bylos susijusios su neteisėtu savivaldybių lėšų pasisavinimu, kai buvo pasitaikę atvejų, kad darbuotojai ar politikai rinko kompensacijas už neįvykdytas ar suklastotas išlaidas, pavyzdžiui, už maistą ar kitas kasdienes prekes.
Byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes atskleidė sistemines savivaldybių biudžetų naudojimo problemas ir viešųjų lėšų kontrolės spragas.
Per penkerius metus Viešojo intereso gynimo skyrius grąžino į valstybės biudžetą apie 17 milijonų eurų, iš jų apie 3 milijonus – būtent per „čekučių“ bylas. Nida Grunskienė pabrėžė, kad nors tyrimai dažnai prasidėjo gavus informaciją iš žurnalistų, prokurorai visada rėmėsi faktais ir surinktais įrodymais, vykdė tyrimus visose susijusiose savivaldybėse, neapsiribodami tik žiniasklaidos nurodytais atvejais, ir siekė, kad neteisėtai pasisavintos lėšos būtų grąžintos į biudžetą[1].
Be to, pasak jos, Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimai leido dalį nusikaltimų perklasifikuoti iš sunkių į apysunkius, suteikdami prokurorams daugiau galimybių užbaigti bylas, pavyzdžiui, pasitelkiant laidavimą ar susitaikymą. Grunskienė pabrėžė, kad prokurorai išlieka savarankiški ir sprendimus priima remdamiesi faktais, todėl „čekučių“ bylos buvo tvarkomos atsakingai ir profesionaliai. Šios bylos parodė ne tik finansinę naudą valstybei, bet ir prokuratūros gebėjimą efektyviai ginti viešąjį interesą bei užtikrinti, kad valstybės lėšos nebūtų neteisėtai pasisavintos.
Įtariamųjų sąraše – galimai aštuonis dokumentus klastojęs ir 2 tūkst. eurų pasisavinęs Nedzinskas
Lapkritį N. Grunskienė pasidalino informacija apie dar vieną įtariamąjį „čekučių“ byloje – Seimo narį Antaną Nedzinską. Buvęs Trakų savivaldybės tarybos narys galimai suklastojo aštuonis dokumentus ir pasisavino apie 2 tūkst. eurų. Prokurorai ketina jam pateikti įtarimus dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo[2].
Nuo 2020 m. gruodžio iki 2023 m. balandžio politikas gavo 2018 eurų kompensaciją už degalus, nors už juos sumokėjo septyni skirtingi asmenys. Įrodymai surinkti iš liudytojų, savivaldybės dokumentų bei bankų ir degalinių suvestinių.
Nedzinskas tvirtino nepiktnaudžiavęs tarybos išmokomis. Jis esą naudojosi artimųjų ir draugų automobiliais dėl finansinių sunkumų. Tuo pačiu parlamentaras paprašė, kad jo teisinės neliečiamybės klausimas būtų nagrinėjamas supaprastinta tvarka.
Pagal Konstituciją Seimo narys negali būti baudžiamas be Seimo sutikimo, kuriam reikia bent 71 balsas. Nedzinskas yra šeštasis Seimo narys „čekučių“ bylose. Anksčiau neliečiamybė buvo panaikinta Eugenijui Sabučiui, Tomui Martinaičiui, Andriui Bagdonui ir Sauliui Bucevičiui, o Arūno Dudėno – ne.
Seimo vicepirmininkės sąskaitoje – beveik 2 tonos degalų už savivaldybės lėšas
Tuo tarpu „čekučių“ akiratyje atsidūrė ir Seimo vicepirmininkė Daiva Žebelienė, kuri būdama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė per karantiną įsigijo beveik 2 tonas degalų. Tauragės apylinkės teismas nustatė, kad dauguma degalų nebuvo panaudoti tarybos veiklai, o kvituose nurodytas kiekis viršijo automobilių bakų talpą[3].
D. Žebelienė daug kelionių grindė prezidento rinkimų kampanija ir kitais renginiais, todėl tik apie 30 proc. nuvažiuotų kilometrų buvo susiję su tarybos funkcijomis. Be to, tuo pat metu ji dirbo samdomus darbus, o teismas kėlė abejonių dėl pateiktų renginių skaičiaus.
Politikė turėjo grąžinti 6,9 tūkst. eurų savivaldybei, o sprendimas dar neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas per 30 dienų.
Parlamentas sumažino bausmes už tarnybinį piktnaudžiavimą
Rugsėjo pabaigoje Seimas po beveik devynių mėnesių diskusijų priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, mažinančias bausmes už tarnybinį piktnaudžiavimą. Už galutinę versiją balsavo 64 parlamentarai, daugiausiai socialdemokratai ir „Nemuno aušros“ frakcija, tuo tarpu dauguma TS-LKD narių nedalyvavo.
Naujasis reglamentavimas sumažina maksimalų laisvės atėmimą nuo 5 iki 4 metų, o piktnaudžiavimas siekiant turtinės ar asmeninės naudos be kyšininkavimo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 6 metų arba pinigine bauda. Išlaikyta atsakomybė už neturtinę žalą, o pataisos užtikrina aiškią ir proporcingą sistemą, atsižvelgiant į padarytą žalą.
Premjerė Inga Ruginienė pripažino, kad dalinė amnestija „čekutininkų“ bylose galėtų būti išeitis, tačiau kaltinamieji turėtų atlyginti žalą ir sumokėti didesnę baudą. Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė pabrėžė, kad amnestija būtų priimtina tik plačiai sutarus, tačiau nepritaria pataisoms, kurios visiškai ignoruotų neturtinę žalą.
