M. Garbačiauskaitė-Budrienė atmeta kaltinimus dėl protesto organizavimo ir piktnaudžiavimo eteriu
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) eteryje nuskambėjusi akcija „Šalin rankas“ virto ne tik protestu, bet ir politinių bei institucinių klausimų lavina. Kiek laiko tam buvo skirta, kas už tai sumokėjo ir ar nacionalinis transliuotojas neperžengė ribos – tokius klausimus, pasak LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės, šiomis dienomis užduoda „įvairūs organai ir pavieniai anonimai“.
Reaguodama ir į Seimo narės, socialdemokratės Birutės Vėsaitės kreipimąsi, LRT vadovė nutraukė spekuliacijas ir viešai pateikė savo versiją – tokią, kuri meta iššūkį įsitvirtinusioms prielaidoms apie tai, kas iš tiesų stovėjo už šios akcijos ir kokį vaidmenį joje atliko pati LRT administracija[1].
„Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Jūsų užduoti klausimai suponuoja klaidingą prielaidą, kad akcija „Šalin rankas“ buvo organizuota LRT administracijos. Šią akciją ir sugalvojo, ir savo resursais organizavo protesto iniciatyvinė LRT darbuotojų grupė“, – teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak jos, protesto metu buvo laikomasi visų profesinių standartų: „Jos metu griežtai laikomasi visuomenės informavimo principų, žurnalistų etikos standartų. LRT dirba profesionalai, todėl esu tikra, kad jų laikysis ir ateityje.“
Grėsmė žodžio laisvei – reali?
M. Garbačiauskaitė-Budrienė taip pat akcentavo, kad protestas kilo ne iš subjektyvių nuostatų, o reaguojant į realią grėsmę žodžio laisvei.
„Protesto organizatoriai nurodė realią grėsmę žodžio laisvei dėl priimamo įstatymo, kurio prieštaravimas ES teisei ir Konstitucijai įvardijimas daugelio institucijų“, – rašoma jos paaiškinime. Ji primena, kad LRT administracija pripažįsta žurnalistų solidarumo pareigą, įtvirtintą Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse: „51 straipsnis: žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga – ginti žodžio laisvę; 52 straipsnis: gindamiesi nuo neteisėto persekiojimo žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai turi būti solidarūs ir naudoti visas įmanomas teisėtas ir etiškas priemones.“
Pasak jos, „tokie patys principai numatyti ir LRT žurnalistų etikos kodekse“.
„Šalin rankas“ klipai – darbuotojų iniciatyva, o ne administracijos nurodymas
Atsakydama į klausimus dėl konkrečių protesto formų, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžia, kad administracija nevertė darbuotojų dalyvauti akcijoje. „Prie tylos minučių jungėsi tie žurnalistai, kurie asmeniškai nusprendė jungtis prie protesto“, – nurodo ji. Analogiškai buvo kuriami ir vaizdo klipai: „Klipai „Šalin rankas“ taip pat buvo filmuojami darbuotojų iniciatyva ir resursais.“
LRT vadovė taip pat atmeta argumentus, kad tokių klipų transliacija būtų išskirtinė ar netinkama nacionaliniam transliuotojui. „Klipai buvo transliuojami tuo pačiu principu, kaip yra transliuojamos panašios visuomenės pilietiškumą skatinančios iniciatyvos. Tokių kampanijų pavyzdžiai: RADAROM, TRŪKSTA ŽODŽIŲ, NACIONALINIS DIKTANTAS ir pan.“, – rašo ji.
Apibendrindama LRT poziciją, M. Garbačiauskaitė-Budrienė akcentuoja, kad „akcija „Šalin rankas“ atspindėjo visuomenės pilietinio aktyvumo, laisvo žodžio raiškos, žiniasklaidos nepriklausomumo temas, kurios išpildo LRT misiją“. Todėl, jos teigimu, ši iniciatyva vertintina plačiau nei tik protestas: „Tai yra ne tik protesto akcija, bet ir visuomenės pilietiškumo ugdymo ir demokratijos stiprinimo priemonė.“
Vėsaitė prašo LRT vadovės atsakyti: kiek kainavo ir kiek eterio gavo „Šalin rankas“
Tuo tarpu prieš pat didžiąsias metų šventes socialdemokratė Birutė Vėsaitė kreipėsi į LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę su prašymu pateikti papildomą informaciją apie nacionalinio transliuotojo sprendimus, susijusius su protesto akcija „Šalin rankas“.
Vadovaudama Seimo delegacijai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, parlamentarė raštu paprašė detaliai paaiškinti, kiek eterio laiko buvo skirta šiai akcijai, kokie žmogiškieji ir logistiniai resursai buvo panaudoti bei kokios finansinės išlaidos patirtos.
B. Vėsaitė pabrėžė, kad tokie duomenys būtini vertinant, ar LRT veikla atitinka viešojo intereso principus, institucijos misiją ir veiklos skaidrumo standartus, taip pat rengiantis diskusijoms su Europos Tarybos Venecijos komisijos ekspertais, kurie vertins su LRT įstatymu susijusias teisėkūros iniciatyvas. Parlamentarė teigė besitikinti konstruktyvaus bendradarbiavimo ir savalaikių atsakymų, kurie leistų faktų pagrindu vertinti nacionalinio transliuotojo veiksmus tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste.
Informacija apie protestą sklido ne tik LRT
Tuo tarpu 77.lt atkreipia dėmesį, kad informacija apie protestą „Šalin rankas“ plito ne tik pačiame LRT, bet ir kituose naujienų portaluose.
Štai dienraštis „Kas vyksta Kaune“ prieš įvykstant mitingui taip pat dalinosi kvietimu prisijungti prie protesto. Tiesa, pats kvietimas šmėstelėdavo prieš akis vos įėjus į puslapį.
„Laisvas žodis dega ne šiaip sau. Jį degina politinė skuba ir kontrolė. Gruodžio 16-18 d. renkamės prie Seimo ginti teisės klausti, kritikuoti, informuoti ir dirbti laisvai!“ – taip buvo rašoma kvietime prisijungti prie protesto.
Pamatę tokį kvietimą, savo ruožtu kreipėmės į patį dienraštį klausdami, kas yra šios informacinės kampanijos užsakovas, tačiau atsakymo į šį klausimą nesulaukėme.
