Tarpušvenčiu atostogauti nusprendė Vyriausybės vadovė ir dar du ministrai
Šventiniu laikotarpiu Vyriausybėje dalis ministrų nusprendė pasiimti atostogas, todėl pirmadienį suplanuotas nuotolinis posėdis vyks be kelių svarbių vadovų. Premjerė Inga Ruginienė poilsiauja pirmadienį ir antradienį, ir šiuo laikotarpiu ją pavaduos Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pasiėmė atostogas nuo pirmadienio iki trečiadienio, o žemės ūkio ministras Andrius Palionis ilsėsis visą savaitę[1].
Šiuo metu penkių ministrų darbotvarkės pirmadienį buvo užpildytos, o septynių kitų ministerijų vadovų planai išliko tušti, todėl pirmosios tarpušvenčio darbo dienos posėdis vyks ribotu dalyvių skaičiumi. Iš viso atostogaujantys ministrai sudaro apie penktadalį Ministrų kabineto, o jų poilsis leidžia laikinai reorganizuoti posėdžių veiklą ir pavaduoti premjerės bei kai kurių ministrų funkcijas.
Tokiu būdu Vyriausybė šventiniu laikotarpiu derina poilsį su darbo reikalais, užtikrindama, kad sprendimų priėmimas nenutrūktų net tada, kai dalis vadovų yra atostogose.
Parlamentarai jau „prisiatostogavo“
Tuo tarpu, nors Seimo nariai oficialiai atostogų neturi, jas „pasidaro“ tarp sesijų. Per praėjusią sesiją jų dalyvavimas balsavimuose buvo labai nevienodas: socialdemokratas Martynas Katelynas sudalyvavo 615 balsavimų (99,51 %), Darius Jakavičius – 614 (99,35 %), o liberalas Jevgenij Šuklin – 608 (98,38 %). Taip pat aktyviai darbavosi Lilija Vaitiekūnienė, Roma Janušonienė, Vitalijus Šeršniovas, Andrius Bagdonas, Darius Razmislevičius, Ingrida Braziulienė ir Tadas Sadauskis, dalyvavę daugiau nei 96 % balsavimų.
Priešingame spektre – politikai, kurie balsavimuose pasirodė itin retai. Tarp jų – premjerė Inga Ruginienė (20 balsavimų, 3,24 %), socialdemokratė Dovilė Šakalienė (140, 22,65 %), Raminta Popovienė (63, 10,19 %), taip pat Giedrimas Jeglinskas, Emanuelis Zingeris ir Rita Tamašunienė. Dažniausiai mažas aktyvumas siejamas su tuo, kad šie parlamentarai tuo metu ėjo svarbias ministerijų ar premjero pareigas.
Aktyvumas kito ir trumpesnėse sesijose: po dviejų savaičių pertraukos lapkričio 11 d. į posėdžių salę sugrįžo 121 iš 141 parlamentarų. Tai rodo, kad nors dauguma Seimo narių nuosekliai dalyvauja balsavimuose, dalis jų pasirodo tik retkarčiais, derindami darbą Seime su atsakingomis Vyriausybės funkcijomis.
Seišeliuose „plušėjęs“ Skvernelis pasiūlė bausti už atostogas darbo metu
Tuo tarpu, dar lapkritį Seišeliuose atostogavęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis lygiai prieš metus pareiškė, nematantis poreikio įteisinti oficialias Seimo narių atostogas, tačiau akcentavo būtinybę bausti nepareigingus parlamentarus[2].
Pasak jo, Seimo narys konstituciškai yra aktyvus 24 valandas per parą, todėl bandymai reglamentuoti darbą pagal Darbo kodeksą būtų prieštaraujantys Konstitucijai ir pernelyg brangūs valstybei. Politikas pabrėžė, kad rinkėjai po ketverių metų patys vertina, ar parlamentaras dirbo produktyviai, ar „ilsėjosi“.
Vis dėlto S. Skvernelis pripažino, jog beveik dešimtmetį egzistuoja spraga dėl sankcijų nebuvimo tiems, kurie praleidžia posėdžius be pateisinamos priežasties. 2005 metais Konstitucinis Teismas pripažino antikonstituciniais straipsnius, leidusius mažinti atlyginimą už praleistus balsavimus, todėl Seimo nariams iki šiol mokamas visas darbo užmokestis, nepaisant dalyvavimo posėdžiuose.
Politikas savo ruožtu pasiūlė tai keisti, numatant nuobaudas, pavyzdžiui, mažinant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas – apie 50 % arba daugiau, jei veikla nevykdoma.
Visgi, kol atostogavo Seišeliuose, pats Skvernelis praleido ne vieną Seimo posėdį, įskaitant NSGK ir plenarinius, o parlamentarai į darbą sugrįžo lapkričio 11-ąją, daugiausia dėmesio skirdami sveikatos reformai, elektroninės sveikatos sistemoms bei akcizams, tuo tarpu valdantieji pradeda ruoštis kitų metų biudžetui, o pasienyje su Baltarusija kilo chaosas dėl kontrabandinių balionų.
