Lietuva ruošiasi galimai karinei agresijai
Radikaliai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje paskatino Lietuvą iš naujo peržiūrėti savo nacionalinio saugumo prioritetus. Pirmadienį Vyriausybei pateiktame atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projekte aiškiai įvardijama, kad svarbiausias valstybės uždavinys tampa pasirengimas galimai karinei agresijai.
Krašto apsaugos viceministro Karolio Aleksos teigimu, dokumentas apjungia esmines saugumo nuostatas ir nustato ilgalaikes kryptis, kuriomis valstybė turėtų vadovautis siekdama apsaugoti savo interesus, o pagrindinis strateginis tikslas – atgrasymo ir gynybos stiprinimas. Strategijoje pažymima, jog Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą iš esmės pakeitė tarptautinę tvarką ir padidino karinės jėgos reikšmę, o kartu išaugo ir hibridinių grėsmių pavojus[1].
Dokumente teigiama, kad Lietuvai ir visam regionui kyla egzistencinė grėsmė, nes Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi didelio masto konvenciniam konfliktui su NATO, be to, ji ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais ir stiprina bendradarbiavimą su demokratijai priešiškomis valstybėmis – Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja. Kinija strategijoje įvardijama kaip pagrindinė Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėja, taip pat išskiriamos Baltarusijos keliamos rizikos.
Grėsmės – ne tik iš priešo, bet ir viduje
Be karinių pavojų, dokumente atkreipiamas dėmesys į technologinę priklausomybę, demografinius pokyčius, didėjančią migraciją, religinio ekstremizmo grėsmę ir kitus veiksnius, galinčius paveikti valstybės saugumą. Strategijoje pabrėžiama, kad patikimos gynybos pagrindas išlieka stipri kariuomenė, todėl numatomas nacionalinės divizijos vystymas, aktyviojo rezervo didinimas, karinės infrastruktūros ir poligonų plėtra, taip pat žvalgybos, kontražvalgybos, civilinės infrastruktūros ir pilietinio pasipriešinimo stiprinimas.
Kartu akcentuojamas kolektyvinio saugumo ir Europos gynybinių pajėgumų stiprinimas. Atnaujinta strategija dar bus svarstoma Valstybės gynimo taryboje ir Vyriausybėje, o galutinį sprendimą dėl jos tvirtinimo priims Seimas, tuo metu galiojantis dokumentas buvo patvirtintas 2021 metais ir periodiškai peržiūrimas atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius.
Lietuva labiausiai ES akcentuoja gynybą, o pasitikėjimas Bendrija – vienas aukščiausių
Lietuvos gyventojai gynybą ir saugumą aiškiai išskiria kaip svarbiausią Europos Sąjungos prioritetą – taip mano 54 proc. apklaustųjų. Tai aukščiausias rodiklis visoje ES ir rodo, kad saugumo klausimai Lietuvoje suvokiami kaip esminiai artimiausių metų iššūkiai, ypač Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste[2].
Šią nuostatą lydi ir itin stiprus palaikymas Ukrainai. Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų pritaria karinei paramai, dar daugiau – finansinei pagalbai ir sankcijoms Rusijai. Taip pat ryškiai palaikoma Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva, o šie rodikliai gerokai viršija ES vidurkius.
Nepaisant geopolitinių grėsmių, lietuviai išlieka vieni optimistiškiausių europiečių. Pasitikėjimas Europos Sąjunga Lietuvoje yra antras didžiausias ES, o ES ekonomikos vertinimas – pats geriausias tarp valstybių narių. Dauguma apklaustųjų taip pat teigiamai vertina ir Europos Sąjungos ateitį.
Vidaus situacija vertinama stabiliai, o pasitenkinimas gyvenimu pasiekė istorinį maksimumą – 88 proc. gyventojų teigia esantys patenkinti savo gyvenimo kokybe. Vis dėlto didžiausia kasdiene problema išlieka infliacija, o gynybos ir saugumo klausimai Lietuvoje visuomenei kelia daugiau nerimo nei daugelyje kitų ES šalių.
Audituos krašto apsaugai skirtas lėšas
Praėjusią savaitę Seimas nusprendė pavesti Valstybės kontrolei išsamiai patikrinti, kaip 2021–2025 metais buvo leidžiamos lėšos krašto apsaugos sistemoje. Parlamentas nutarė, kad iki 2026 metų birželio 16 dienos turi būti atliktas prekių, paslaugų ir darbų pirkimų auditas, apimantis visą krašto apsaugos sektorių. Sprendimui pritarė 72 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas[3].
Tokio audito poreikis siejamas su pirkimų praktika, kuri, Seimo vertinimu, kelia rizikų valstybės biudžetui. Nutarime pažymima, kad dalis įsigijimų vykdoma skubos tvarka, taikant supaprastintas procedūras ar teisines išimtis, neretai pasitelkiant tarpininkus. Tai gali didinti prekių ir paslaugų kainas bei korupcijos riziką, todėl, nepaisant saugumo poreikių, lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir efektyviai.
Parlamentas taip pat kritikuoja per lėtą viešųjų pirkimų centralizavimą krašto apsaugos sistemoje. Šiuo metu joje vis dar veikia daugiau kaip 70 perkančiųjų organizacijų, kurioms kontrolės institucijos yra pateikusios pastabų dėl pirkimų valdysenos, kompetencijų stokos ir priežiūros trūkumų. Valstybės kontrolės bus prašoma įvertinti ne tik lėšų panaudojimą, bet ir tai, ar esama pirkimų kontrolės sistema leidžia laiku užkirsti kelią galimiems pažeidimams.
