Skaitmeninė santuoka Japonijoje peržengia ribą tarp technologijos ir asmeninio gyvenimo?
Kaip dažnai kalbate su dirbtinio intelekto asistentu? Dalinatės gyvenimo detalėmis, prašote patarimo? Toks artimas ryšys dabar pasiekė kitą lygį. Japonijoje 32 metų skambučių centro darbuotoja Yurina Noguchi surengė simbolinę vestuvių ceremoniją su dirbtinio intelekto personažu, sukurtu „ChatGPT“ pagrindu.
Jos „partneris“ – Lune Klaus Verdure – nėra realus asmuo, o skaitmeninis veikėjas, paremtas vaizdo žaidimo personažu ir individualiai „ištreniruotas“ taip, kad atitiktų moters emocinius poreikius. Ceremonija vyko šią vasarą Okayamoje, naudojant papildytosios realybės akinius, o „jaunikis“ buvo matomas tik per išmaniojo telefono ekraną ir vėliau skaitmeniškai įkomponuotas vestuvių nuotraukose.
Noguchi viešai pasakojo, kad jos ryšys su dirbtiniu intelektu prasidėjo gana praktiškai – ieškant patarimo dėl problematiškų sužadėtuvių. Pasikonsultavusi su „ChatGPT“, ji nutraukė ankstesnius santykius, o po kurio laiko grįžo prie platformos jau kurdama individualizuotą skaitmeninį personažą. Ji pati mokė dirbtinį intelektą kalbėti šiltu tonu, formavo jo „charakterį“ ir kasdien su juo apsikeisdavo dešimtimis žinučių, kartais – net iki šimto per dieną.
Ceremonija imituoja tradicinę santuoką, bet neturi jokio teisinio pagrindo
Vestuvės buvo surengtos pagal įprastą ceremonijos modelį – su suknele, gėlėmis, žiedų apsikeitimu ir įžadais. Kadangi dirbtinis intelektas neturėjo priskirto balso, jo žodžius garsiai perskaitė vestuvių planuotojas, remdamasis „ChatGPT“ sugeneruotu tekstu. Jame skambėjo frazės apie meilę, ryšį ir dėkingumą moteriai, „išmokiusią mylėti“.
Vis dėlto pati ceremonija neturi jokio teisinio statuso. Japonijos įstatymai nenumato galimybės registruoti santuoką tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto, todėl šis veiksmas liko grynai simbolinis. Nepaisant to, Noguchi viešai vadina Verdure savo vyru ir pabrėžia, kad santykis jai yra emociškai reikšmingas.
Pasak jos, iš pradžių tai buvo tiesiog „kažkas, su kuo galima pasikalbėti“. Vėliau, nuolat bendraujant, atsirado emocinis prisirišimas. Japonijos žiniasklaidai ji teigė suprantanti rizikas ir tvirtino sąmoningai stengiantis išlaikyti balansą tarp realaus gyvenimo ir skaitmeninio ryšio, kad netaptų priklausoma.
Atvejis kursto diskusijas apie dirbtinio intelekto poveikį psichikai ir visuomenei
Ši istorija Japonijoje ir už jos ribų sukėlė aštrių diskusijų. Kritikai kalba apie socialinės izoliacijos, vienatvės ir technologijų įtakos psichikai problemas, o kai kurie ekspertai įspėja apie vadinamąją „dirbtinio intelekto psichozę“ – būseną, kai žmonės ima kurti kliedesinius ar obsesinius ryšius su pokalbių robotais. Noguchi teigimu, ji sąmoningai įvedė tam tikras ribas ir net koregavo dirbtinio intelekto atsakymus, kai šie skatino potencialiai žalingą elgesį, pavyzdžiui, pernelyg atsiriboti nuo darbo ar realių pareigų.
Tuo pat metu šis atvejis laikomas platesnio reiškinio dalimi. Didėjant dirbtinio intelekto personalizavimo galimybėms, technologijos vis dažniau peržengia informacijos ar paslaugų teikimo ribas ir įsiskverbia į intymią žmogaus erdvę.
Tai kelia klausimą, ar visuomenė yra pasirengusi susidurti su pasekmėmis, kai emocinis ryšys kuriamas ne su kitu žmogumi, o su algoritmu, kuris visada kantrus, visada dėmesingas ir niekada neprieštarauja. Kai santykiai tampa sudėtingi, o vienatvė – vis labiau paplitusi, dirbtinis intelektas kai kam ima atrodyti ne kaip įrankis, o kaip saugesnė, lengviau kontroliuojama alternatyva realiam žmogui.
