Jei R. Abramovičius to nepadarys pats, Jungtinė Karalystė leis lėšas iš jo „Chelsea“ pardavimo pervesti Ukrainai
Jungtinės Karalystės vyriausybė išdavė specialią licenciją, leidžiančią 2,8 mlrd. eurų, gautų pardavus Londono futbolo klubą „Chelsea“, pervesti humanitarinėms reikmėms Ukrainoje. Apie tai trečiadienį Bendruomenių Rūmuose pranešė ministras pirmininkas Keiras Starmeris, nurodęs, kad jeigu Romanas Abramovičius per nustatytą laiką neįvykdys licencijos sąlygų ir neperves lėšų į humanitarinį fondą Ukrainai, vyriausybė pradės teisinį procesą.[1]
„Laikrodis tiksi Romanui Abramovičiui, kad jis įvykdytų įsipareigojimą, kurį prisiėmė parduodamas „Chelsea“ futbolo klubą, ir pervestų 2,5 mlrd. svarų sterlingų į humanitarinį fondą Ukrainai“, – sakė K. Starmeris.
K. Starmeris pridūrė, kad pažadas bus įvykdytas vienaip ar kitaip. „Ši vyriausybė yra pasirengusi tai užtikrinti teismų keliu, kad kiekvienas centas pasiektų tuos, kurių gyvenimus sugriovė neteisėtas Vladimiro Putino karas.“
Lėšos buvo įšaldytos nuo 2022 metų
R. Abramovičius „Chelsea“ klubą pardavė 2022 metais, Jungtinei Karalystei įvedus sankcijas Rusijos oligarchams po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Pardavimo metu jam buvo suteikta licencija naudoti pinigus su sąlyga, kad gautos lėšos bus skirtos padėti karo aukoms.
Nuo to laiko pinigai buvo laikomi įšaldyti Jungtinės Karalystės banke, kilus nesutarimams, ar jie turėtų būti naudojami tik Ukrainoje, ar taip pat galėtų būti skiriami ir kitoms konflikto aukoms kitose šalyse.
Finansų kanclerė Rachel Reeves teigė, kad ši situacija jau užsitęsė. „Nepriimtina, kad daugiau nei 2,5 mlrd. svarų, priklausančių Ukrainos žmonėms, būtų leidžiama laikyti įšaldytus Jungtinės Karalystės banko sąskaitoje“, – sakė ji. „Atėjo laikas Romanui Abramovičiui įvykdyti savo įsipareigojimą. Jei jis nesiims veiksmų, mes esame pasirengę padaryti tai, kas būtina, kad šie pinigai pasiektų Ukrainos žmones.“
Pinigų panaudojimui bus kuriamas atskiras fondas
Pagal išduotos licencijos sąlygas, lėšos turi būti nukreiptos humanitarinėms reikmėms Ukrainoje. Ateityje gautos papildomos pajamos galėtų būti naudojamos ir kitų konfliktų aukoms visame pasaulyje, tačiau jos negalės atnešti jokios naudos nei R. Abramovičiui, nei kitiems asmenims, kuriems taikomos sankcijos.[2]
Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat paskelbė ketinanti įsteigti specialų fondą, kuris administruotų šias lėšas. Jam vadovauti turėtų buvęs UNICEF Jungtinės Karalystės padalinio vadovas Mike’as Penrose’as.
Premjero atstovas spaudai pabrėžė, kad licencijos išdavimas yra tik pirmasis žingsnis. „Licencija leidžia atlikti pervedimą. R. Abramovičius privalo imtis būtinų veiksmų įsteigti fondą ir organizuoti lėšų pervedimą pagal licencijos sąlygas. Iki galutinio fondo veikimo dar likę keli etapai“, – sakė atstovas.
Europos Sąjungoje tęsiamos diskusijos dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo
Nuo karo Ukrainoje pradžios R. Abramovičius viešumoje pasirodo retai. Jungtinė Karalystė jam pritaikė sankcijas dėl ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pranešama, kad jis didžiąją laiko dalį praleidžia tarp Maskvos, Stambulo ir Tel Avivo, kur sankcijos jam netaikomos.
Anksčiau buvo skelbta, kad R. Abramovičius dalyvavo tarpininkavimo pastangose derantis dėl belaisvių mainų tarp Ukrainos ir Rusijos. 2022 metų pradžioje, dalyvaujant derybose dėl galimo taikos susitarimo, jis patyrė simptomus, kurie buvo siejami su galimu apsinuodijimu.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Europos Sąjungos lyderiai tęsia diskusijas dėl atskiro plano panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos finansavimui ateinančiais metais. Šiomis dienomis vyksta lyderių susitikimai. Ketvirtadienį turėtų prasidėti bene svarbiausias ES vadovų susitikimas, kuriame bus svarstoma galimybė suteikti Ukrainai iki 90 mlrd. eurų paskolą, naudojant įšaldytas Rusijos lėšas kaip finansinį pagrindą.
Didžioji dalis šio turto – apie 185 mlrd. eurų – laikoma Briuselyje esančioje finansinių vertybinių popierių saugojimo institucijoje „Euroclear“. Belgija jau anksčiau pareiškė, kad neketina atlaisvinti šių lėšų be teisinių garantijų.
Rusija yra pareiškusi, kad įšaldyto turto panaudojimas būtų laikomas neteisėtu, ir yra grasinusi atsakomaisiais veiksmais prieš Europos investuotojus.
