Vakar Seime LRT klausimo svarstymas truko iki išnaktų
Antradienio vakarą Seime prasidėjęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymas virto ilgu, daugiau nei septynias valandas trukusiu politiniu maratonu, atskleidusiu ne tik gilų politinį susipriešinimą, bet ir sistemines spragas pačiame svarstymo procese.
LRT klausimo svarstymas, prasidėjęs dar vakare, tęsėsi iki pat gilios nakties, o galutinio sprendimo taip ir nebuvo pasiekta. Transliacija internetu taip pat netikėtai nutrūko. Posėdis baigėsi po 2 valandos nakties, jame iki galo dalyvavo 105 Seimo nariai.
Nors buvo siūloma posėdį tęsti. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išvargusiems parlamentarams siūlė posėdį dar tęsti. „Tai negi mes čia silpni susirinkom, socialdemokratai, Nemuno aušra, nenugriūsit, nepasiduokit, einam toliau”, – ragino jis, pridurdamas, kad priėmimui bus pateikti trys šimtai pasiūlymų.[1]
Valdantieji – socialdemokratai, „Nemuno aušra“ ir valstiečiai – siekia pakeisti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, numatant galimybę tai padaryti slaptu balsavimu, sumažinant reikiamą LRT tarybos narių skaičių nuo aštuonių iki septynių ir nebereikalaujant viešojo intereso pagrindimo.
Jų teigimu, tai leistų tarybai veikti laisviau, be politinio spaudimo ir baimės dėl asmeninių pasekmių. Kiti tuo tarpu kelia klausimą, ar slaptas balsavimas ir žemesnė kartelė stiprina institucijos laisvę, ar tik sumažina politinės atsakomybės kainą.
Tuo metu opozicija sąmoningai vilkino pataisų svarstymą, registruodama dešimtis pasiūlymų. Jų buvo užregistruota daugiau nei 150 pasiūlymų, didelė jų dalis – sąmoningai ironiški ar net absurdiški. Taip siekta vilkinti procesą ir atkreipti dėmesį į, opozicijos manymu, buldozeriniu būdu stumiamas pataisas. Procedūriniai ginčai, kaltinimai dėl nesuredaguoto projekto, techninių klaidų ir statuto pažeidimų tapo nuolatiniu posėdžio fonu.[2]
Diskusijoje praktiškai neliko vietos klausimui, ar dabartinis LRT valdymo modelis iš tiesų užtikrina politinį neutralumą, ar tik įtvirtina uždarą sistemą, kuri visuomenei lieka neprieinama ir sunkiai patikrinama. Šis etapas parodė ne tik politinį konfliktą dėl LRT, bet ir platesnę problemą – kai rimti valstybės klausimai sprendžiami naktimis, chaoso ir nuovargio sąlygomis, o pati procedūra tampa politinės kovos įrankiu.
Ironiški pasiūlymai ir „katino pataisa“ tapo lūžio tašku Seimo diskusijoje
Ilgėjant posėdžiui ir augant nuovargiui, diskusijos Seimo salėje vis labiau įgavo farsinį atspalvį. Vienas ryškiausių epizodų – konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gruzauskienės pasiūlymas numatyti, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas tik tuo atveju, jei nepasitikėjimą juo išreikštų Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
„LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo juo galima atleisti iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu Seimo narės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškė nepasitikėjimą juo“, – siūlymą pateikė parlamentarė.
Šiam akivaizdžiai ironiškam pasiūlymui buvo pritarta – už balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 23, dar 8 susilaikė. Pati A. Širinskienė į tai reagavo viešai, pabrėždama, jog tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai katinas faktiškai atsiduria įstatymo projekte.
Šis balsavimas, palydėtas opozicijos plojimų, tapo simboliniu viso svarstymo momentu. Vieniems tai buvo būdas parodyti, kad valdantieji mechaniškai balsuoja net už absurdiškas pataisas, kitiems – įrodymas, kad opozicija sąmoningai paverčia procesą cirku.
Skubama priimti sprendimą iki Kalėdų, bet tai labiau tapo eiliniu šou ir kaltinimų apsikeitimų, o ne sprendimo ieškojimu. Kalbama apie institucijos stabilumą ir skaidrumą, tačiau pats politinis procesas visuomenei atrodo vis mažiau skaidrus ir vis labiau primenantis politinį spektaklį.
Tuo pat metu Seimo salėje netrūko ir asmeninių replikų, kaltinimų dėl kolegų nebuvimo posėdyje, ironijos apie alkoholio vartojimą Seimo kavinėje bei atvirų priekaištų dėl politinės kultūros lygio. Visa tai vyko paraleliai protestams prie Seimo, kur tūkstančiai žmonių reiškė nepasitenkinimą skubos tvarka svarstomomis LRT pataisomis ir baimę dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo.
Nenumatytas posėdis trečiadienį – bandymas užbaigti procesą, kuris jau peržengė normalios diskusijos ribas
Galiausiai, pripažinus, kad per vieną naktį visų pasiūlymų apsvarstyti nepavyks, Seimo valdyba bendru sutarimu nusprendė šaukti nenumatytą Seimo posėdį trečiadienį, gruodžio 17 dieną. Posėdis planuojamas nuo 11 iki 21 valandos, o jo tikslas – užbaigti LRT įstatymo pataisų svarstymą ir sudaryti sąlygas galutiniam balsavimui ketvirtadienį.[3]
Seimo pirmininkas Juozas Olekas aiškino, kad sprendimas šaukti neeilinį posėdį nėra siekis skubėti bet kokia kaina, o bandymas reaguoti į įtampą LRT bendruomenėje ir užkirsti kelią ilgalaikei krizei. Pasak jo, uždelstas sprendimas tik gilintų konfliktą, kuris jau dabar vargina tiek LRT darbuotojus, tiek politikus.
Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad skubėjimas pats tapo problema. LRT darbuotojai, žurnalistų organizacijos ir dalis visuomenės perspėja, jog tokie pokyčiai, priimami be išsamaus poveikio vertinimo ir plataus sutarimo, gali sudaryti prielaidas politinei įtakai visuomeniniam transliuotojui. Kiti, priešingai, mato būtinybę peržiūrėti dabartinį modelį, kuris, jų nuomone, jau seniai neatitinka realios galios pusiausvyros ir atsakomybės principų.
Šiandieninis nenumatytas posėdis taps ne tik techniniu tęstiniu etapu, bet ir politiniu lakmuso popierėliu: ar Seimas pajėgus iš chaosu virtusios diskusijos grįžti prie argumentuoto sprendimo, ar LRT klausimas liks simboliu to, kaip valstybėje sprendžiami jautriausi institucijų nepriklausomumo klausimai.
