Seime – balsavimas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos
Antradienį parlamente bus svarstomas vienas daugiausiai dėmesio pastarosiomis savaitėmis sulaukęs įstatymo pakeitimo projektas dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus palengvinto atleidimo. Tuo tarpu prie Seimo planuojamas protestų „Šalin rankas“ tęsinys.
Kaip skelbiama oficialiame Seimo puslapyje, svarstymas numatytas nuo 18:25 iki pat 21 valandos, o pranešėju bus Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas[1].
Įstatymo projekte numatytas keletas pakeitimų atleidžiant LRT generalinį direktorių ir kitus LRT vadovus, taip pat tikslinant jų skyrimo bei atsakomybės tvarką. Numatoma, kad LRT generalinį direktorių 5 metų kadencijai per viešą konkursą skirtų ir iš pareigų atleistų LRT taryba slaptu balsavimu. Jeigu kandidatas nesurinktų reikiamos balsų daugumos, būtų skelbiamas naujas konkursas[2].
Projekte taip pat aiškiai įtvirtinami reikalavimai generaliniam direktoriui: jis turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažiau kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo patirtį. Nustatoma, kad generalinis direktorius galėtų būti atleistas nepasibaigus kadencijai tik dėl nepasitikėjimo, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir tik tuo atveju, jei už tokį sprendimą balsuotų daugiau kaip pusė visų Tarybos narių.
Analogiška tvarka dėl nepasitikėjimo būtų taikoma ir LRT etikos kontrolieriui bei LRT vidaus audito tarnybos vadovui – jie galėtų būti atleisti nepasibaigus kadencijai tik tada, jei tam pritartų daugiau kaip pusė visų LRT tarybos narių. Įstatymo projekte numatyta, kad visi šie pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Žurnalistai ir kultūrininkai pradeda trijų dienų protestą
Tuo pačiu antradienį žurnalistai ir kultūros bendruomenės atstovai pradeda trijų dienų protestą, nukreiptą prieš Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas. Protesto iniciatoriai teigia, kad siūlomi pakeitimai gali susilpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, todėl, jų vertinimu, būtina viešai ir nuosekliai į tai reaguoti. Akcijas organizuoja Žurnalistų profesionalų asociacija, pabrėžianti, jog tylėjimas šiuo atveju reikštų sutikimą su žiniasklaidos laisvės ribojimu[3].
Pagrindiniai protesto veiksmai vyks Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Čia tris dienas nuo ryto bus transliuojamos LRT radijo laidos, o vakarais planuojami simboliniai laužai. Organizatorių teigimu, toks formatas pasirinktas siekiant nuolat priminti visuomenei apie vykstančius politinius sprendimus ir jų galimas pasekmes viešajam interesui.
Protesto akcijos bus rengiamos ir kitose sostinės vietose. Prie Prezidentūros S. Daukanto aikštėje planuojama instaliacija „Bestuburių oro žmogeliukų parkas“, kuria siekiama paraginti prezidentą vetuoti pataisas, jei jos būtų priimtos. Tuo pat metu protestuoti numatyta ir prie LRT būstinės, kai į posėdį rinksis LRT taryba – taip siekiama išreikšti solidarumą su visuomeniniu transliuotoju ir jo darbuotojais: vakare laukia ir protestas „Šalin rankas“.
LRT darbuotojai reiškia nepasitikėjimą taryba
Nepaisant to, net patys LRT darbuotojai inicijuoja nepasitikėjimą taryba, rinkdami parašus, kad oficialiai išreikštų protestą prieš jos veiksmus ir skubiai Seime svarstomas įstatymo pataisas. Iniciatyvinę grupę sudaro 18 darbuotojų, o parašai bus įteikti prieš antradienio LRT tarybos posėdį[4].
Darbuotojų teigimu, Taryba nesilaiko savo įstatyminės funkcijos saugoti transliuotojo nepriklausomumą – jos nariai skundžia žurnalistus etikos kontrolierei, stebi protestų organizatorius ir bando daryti įtaką redakcijos nepriklausomumui.
Pareiškime dėl nepasitikėjimo darbuotojai pabrėžia, kad Taryba veikia prieš LRT ir žurnalistų interesus, ignoruodama narių, ginančių nepriklausomumą, balsus. Jie reikalauja, kad taryba atsistatydintų „in corpore“, nes pagal LRT įstatymą tai reikštų, kad pasitrauktų ir generalinis direktorius su pavaduotoju. Darbuotojai akcentuoja, jog protestas nėra nukreiptas prieš konkrečias asmenybes, o prieš sisteminę grėsmę transliuotojo nepriklausomybei ir žiniasklaidos laisvei.
