Minskas pasiekė susitarimą su JAV – skelbiamas sankcijų atšaukimas ir kalinių paleidimas
Jungtinės Amerikos Valstijos šeštadienį paskelbė panaikinančios sankcijas Baltarusijos potašo trąšų sektoriui – vienam svarbiausių šalies eksporto šaltinių. Sprendimas priimtas po dvi dienas trukusių derybų Minske tarp Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ir JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o.
„Jungtinės Valstijos panaikina sankcijas potašui. Manau, kad tai labai geras žingsnis JAV pusėje Baltarusijos atžvilgiu. Mes jas panaikiname dabar“, – žurnalistams Minske sakė J. Coale’as.
Pasak JAV pasiuntinio, sankcijų klausimas yra platesnio dialogo dalis. „Kai santykiai tarp mūsų šalių normalizuosis, bus panaikinta vis daugiau sankcijų“, – teigė jis ir pridūrė, kad Vašingtono tikslas yra palaipsnis santykių normalizavimas su Minsku.[1]
J. Coale’as derybas su Baltarusijos vadovybe apibūdino kaip „labai produktyvias“ ir nurodė, kad pokalbiai apėmė ne tik ekonominius, bet ir regioninius klausimus, įskaitant saugumo situaciją Europoje.
Po sprendimo dėl sankcijų Baltarusija paleido daugiau kaip šimtą kalinių
Netrukus po paskelbto JAV sprendimo Baltarusijos valdžia pranešė paleidusi 123 kalinius. Tarp jų – Baltarusijos, JAV, sąjungininkų ir Ukrainos piliečiai. Apie tai informavo Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra ir žmogaus teisių organizacijos.[2]
JAV pareigūnas, komentuodamas šį žingsnį, nurodė, kad „123 asmenų, įskaitant vieną JAV pilietį, šešių JAV sąjungininkių piliečius ir penkis Ukrainos piliečius, paleidimas yra reikšmingas JAV ir Baltarusijos santykių etapas“.
Pasak Vašingtono, Jungtinės Valstijos yra pasirengusios tęsti dialogą su Minsku. „JAV pasirengusios tolesniam bendradarbiavimui su Baltarusija, kuris atitiktų JAV interesus, ir toliau sieks diplomatinių pastangų, kad būtų paleisti likę politiniai kaliniai“, – teigė JAV administracijos atstovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat padėkojo Vašingtonui už tarpininkavimą ir patvirtino, kad tarp paleistųjų yra penki Ukrainos piliečiai.
Tarp paleistųjų – Nobelio taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis
Tarp daugiau kaip šimto pagal Baltarusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą paleistų kalinių buvo ir Nobelio taikos premijos laureatas, ilgametis žmogaus teisių gynėjas Ales Bialiatsky. Jis buvo sulaikytas 2021 metais, o nuo 2023 m. laikytas vienutėje. 2022 m., būdamas kalėjime, A. Bialiackis kartu su organizacija „Memorial“ ir Ukrainos Pilietinių laisvių centru buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.
A. Bialiackio vardas tarptautinėje erdvėje nuskambėjo dar 2011 metais, kai jis buvo suimtas Baltarusijoje po to, kai Lietuvos institucijos, teikdamos teisinę pagalbą Minskui, perdavė duomenis apie jo banko sąskaitas Lietuvoje. Į šias sąskaitas buvo pervedama finansinė parama represijų aukoms ir žmogaus teisių veiklai Baltarusijoje.
Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos, tarp jų „Amnesty International“ ir „Human Rights House Foundation“, šį atvejį vėliau įvardijo kaip rimtą Lietuvos institucijų klaidą, sudariusią sąlygas autoritariniam režimui pradėti politinį persekiojimą prieš žinomą žmogaus teisių gynėją. Perduoti finansiniai duomenys tapo vienu pagrindinių įrodymų byloje, po kurios A. Bialiackis buvo nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme.
Po šių įvykių žmogaus teisių centro „Viasna“ veikla Baltarusijoje buvo smarkiai apribota. Dalis organizacijos narių buvo priversti pasitraukti į užsienį, o pati organizacija faktiškai neteko galimybės legaliai veikti šalyje. Pats A. Bialiackis ir jo šeima susidūrė su ilgalaikėmis represijomis, įskaitant turto konfiskavimą ir nuolatinį spaudimą.
Praėjus kelioms valandoms po šio išlaisvinimo, A. Bialiackis Vilniuje naujienų agentūrai AFP sakė, kad Nobelio taikos premija jam suteikė tam tikrą apsaugą kalėjime. Pasak jo, nors teko patirti izoliaciją ir nuolatinį spaudimą, tarptautinis pripažinimas padėjo išvengti dar griežtesnių sąlygų, su kuriomis susidūrė kiti politiniai kaliniai.[3]
Disidentas taip pat paragino Europos Sąjungą pradėti tiesiogines derybas su Minsku dėl likusių politinių kalinių išlaisvinimo. Jo teigimu, represijos Baltarusijoje tęsiasi, o realius sprendimus galima pasiekti tik kalbantis su režimu, kuris šiuo metu kontroliuoja šalį.
A. Bialiackio pavardė Lietuvos viešojoje erdvėje buvo minima ir anksčiau, kai kilo diskusijos dėl jo bankinių duomenų perdavimo Baltarusijai. Šį epizodą buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tada komentavo:[4]
„Tai gėdinga išdavystė asmens, kuris išpažįsta tas pačias pamatines vertybes, kaip ir mes, gina žmogaus teises kaimyninėje Baltarusijoje. Manau, kad tai galėjo įvykti ne tik dėl budrumo stokos, bet ir dėl aiškios užsienio politikos trūkumo, kuris sudaro galimybes technokratiniams sprendimams priimti neatsižvelgiant į tai, kad mūsų kaimyninėje šalyje nėra įstatymo viršenybės, o realiai egzistuoja represinis režimas“, – dar 2011-aisiais sakė V. Ušackas.
