Kasčiūnas: vietoj migrantų priėmimo Lietuva turėjo rinktis sumokėti 3 mln. eurų ES
Sprendimas dėl migrantų perskirstymo Lietuvoje sukėlė aštrią politinę kritiką ir debatų bangą. Reaguodamas į Vyriausybės nutarimą pagal ES solidarumo mechanizmą dalį prieglobsčio prašytojų priimti Lietuvoje, o už kitą dalį sumokėti finansinį įnašą, TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad toks kelias kelia rimtas saugumo, integracijos ir ilgalaikes finansines rizikas valstybei.
Jo vertinimu, sprendimas labiau primena siekį pademonstruoti politinį solidarumą prieš artėjantį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, o ne realiai įvertintą nacionalinį interesą. Jis atmetė argumentą, kad perkelti migrantai Lietuvoje neužsibus, pabrėždamas, jog šalis tampa vis patrauklesnė gyvenimui, o griežtėjantis Dublino mechanizmas gali lemti, kad iš Vakarų Europos šalių migrantai bus grąžinami atgal į Lietuvą[1].
„Todėl, jeigu į Lietuvą perkelti migrantai ims bėgioti į kitas ES šalis, nukentės Lietuvos tarptautinė reputacija. Tuo galime neabejoti. Ar ministras Kondratovičius ir visa Vyriausybė galvoja, kaip tokiu atveju atrodys tas mūsų solidarumas?
Svarbu žinoti ir tai, kad prieglobsčio gavėjams iš karto įsigaliotų šeimų susijungimo teisė. Tai reiškia, kad jie čia galės atsivežti savo šeimos narius, kurie, labai tikėtina, bus nedirbantys asmenys. Turint omeny, kad didelė dalis prieglobsčio prašytojų yra iš musulmoniškų šalių, kur šeimos gausios, papildomai gali atvykti iki 3–4 kartų daugiau imigrantų. Vadinasi, valstybei teks pareiga prisidėti prie jų išlaikymo per teikiamas sveikatos, švietimo paslaugas, socialines išmokas.“ – savo feisbuko paskyroje rašė konservatorių lyderis.
„Todėl vertinant tiek integracinius, tiek saugumo aspektus, Lietuvai yra daug geriau ir pigiau susimokėti tuos 3 mln. eurų, kurie būtų skirti ES išorės sienų apsaugos stiprinimui. Jei nepadarėme to dabar, bus proga padaryti kitais metais.“ – užbaigė L. Kasčiūnas.
Lietuva rinksis mišrų kelią: priims dalį migrantų, už kitus mokės milijonus
Lapkričio pabaigoje Lietuva nusprendė taikyti mišrų migracijos solidarumo modelį – dalį prieglobsčio prašytojų priimti, o už likusią dalį mokėti finansinį įnašą. Vyriausybės migracijos komisija nutarė, kad šalies įsipareigojimai būtų vykdomi proporcingai: 50 proc. migrantų priėmimu ir 50 proc. – finansine įmoka[2].
Šis sprendimas grindžiamas įvertinus nacionalinius pajėgumus, savivaldybių galimybes priimti ir integruoti atvykstančiuosius bei migracijos situaciją regione. Taip pat atsižvelgta į Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų poziciją, kad atsakomybė už migracijos ir prieglobsčio srautų valdymą turi būti dalijama visos Europos Sąjungos mastu. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad pasirinktas modelis leidžia suderinti finansinius kaštus, integracijos galimybes ir regiono specifiką.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos solidarumo įnašo formos dar turės patvirtinti Vyriausybė. Pagal ES migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva per metus turėtų priimti apie 158 prieglobsčio prašytojus arba sumokėti apie 3 mln. eurų į bendrą fondą, o priėmus asmenis šaliai būtų skiriama po 10 tūkst. eurų kiekvienam jų išlaikymui.
Ruginienė įvardijo, kiek Lietuva galės priimti migrantų
Tačiau, pasak premjerės Ingos Ruginienės, Lietuva neturėtų priimti tokio migrantų skaičiaus, koks galėtų būti numatytas pagal ES kvotas. Ji pabrėžia, kad reali riba turėtų būti iki 40 žmonių, nors preliminariai Lietuvai galėtų būti priskirta apie 160 asmenų per metus[3].
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad valstybė gali priimti tik tiek žmonių, kiek leidžia institucijų saugumo ir patikros pajėgumai, todėl skaičius turi būti vertinamas atsakingai, o ne vien formaliai.
Ji taip pat pažymi, kad galutinis migrantų skaičius dar bus derinamas su Europos Komisija, o Lietuva sieks, kad priimtas sprendimas atitiktų nacionalinius saugumo ir integracijos pajėgumus bei nesukeltų perteklinės naštos šaliai.
