„Politico“ interviu su Donaldu Trumpu: aiškiai įvardytos realijos ir JAV vaidmuo Europoje
„Politico“ šiemet išrinko Donaldą Trumpą įtakingiausiu žmogumi Europoje, tačiau pats leidinys pabrėžė, kad „šis įvertinimas skirtas kaip aiškus politinės realybės pripažinimas. Tai nėra apdovanojimas ir nėra pritarimas“.
D. Trumpui toks paaiškinimas mažai rūpėjo, o ir kalbėti su jam nevisai palankiu kanalu nepabūgo. Prezidentas kalbėjo su Dasha Burns ir rašant šį straipsnį interviu įrašas YouTube platformoje jau turi 197 009 peržiūras. Jis aiškiai pasakė, kad sutiko duoti interviu todėl, jog žurnalo vertinimas sutampa su jo pačio suvokimu: „pirmą kartą per dešimtmetį svarbiausias Europos politikos formuotojas nėra europietis“.
Didelė pokalbio dalis buvo skirta karui Ukrainoje. D. Trumpas pakartojo savo poziciją: „tai karas, kuris niekada neturėjo įvykti. Atvirai kalbant, jis nebūtų įvykęs, jei būčiau prezidentas“. Vertindamas derybų eigą, jis pripažino: „šitas atvejis sunkus. Viena priežasčių – nepaprastai didelis neapykantos lygis tarp Putino ir Zelenskio“.
Jis taip pat pridūrė, kad V. Zelenskis turi realiai vertinti situaciją: „jis turi imtis darbo ir pradėti priimti dalykus. Žinote, kai pralaimi, nes jis pralaimi…“.
Trumpo žvilgsnis į Europą: migracija, politinis korektiškumas ir stiprių lyderių stygius
Kalbėdamas apie Europą, D. Trumpas pateikė kritišką, bet nuoseklią poziciją. Jo žodžiais: „jie yra silpni, bet taip pat manau, kad jie nori būti politiškai korektiški. Manau, kad jie nežino, ką daryti.“
Kalbėdamas apie Vakarų Europos miestus, jis išsakė savo įspūdžius: „aš mylėjau Paryžių. Tai visiškai kitokia vieta nei buvo“. Londono merą jis vertino dar aštriau: „Jis yra siaubingas meras. Jis yra nekompetentingas meras, bet jis yra siaubingas, žiaurus, bjaurus meras. Manau, kad jis padarė siaubingą darbą. Londonas yra kitokia vieta. Aš myliu Londoną. Ir man baisu tai matyti.“
JAV prezidentas turėjo ką pasakyti ir apie Švediją: „Švedija anksčiau buvo žinoma kaip saugiausia šalis Europoje, viena saugiausių pasaulyje. Dabar ji žinoma kaip labai nesaugi… Tai net neįtikėtina“.
Kalbėdamas daugiau apie nusikalstamumą jis priminė ir apie Vokietiją. D. Trumpas buvo tiesmukas ir kritiškas Angelos Merkel atžvilgiu : „Pažvelkime į Vokietiją. Vokietija buvo šalis be nusikaltimų, bet Angela padarė dvi dideles klaidas su imigracija ir energetika.“
Tuo pat metu Trumpas palankiai kalbėjo apie Vidurio Europą ir dešiniuosius lyderius: „Viktoras Orbánas tikrai teisingai sutvarkė imigraciją“ ir „Lenkija šiuo požiūriu padarė labai gerą darbą“.
Toliau kalbėdamas apie pagrindines problemas Europoje kaip imigracija, jis perspėjo: „jei viskas toliau vyks taip, kaip dabar, daugelis šių šalių nebus gyvybingos. Tai, ką jie daro imigracijos srityje, yra katastrofa.“
Zelenskis, NATO ir Trumpo vaidmuo derybose dėl karo pabaigos
Kalbėdamas apie Ukrainos vidaus politinę situaciją, Donaldas Trumpas pabrėžė, kad demokratiniai procesai negali būti sustabdytos vien todėl, jog vyksta karas. „Manau, kad dabar yra svarbus metas surengti rinkimus. Jie naudoja karą tam, kad nerengtų rinkimų, bet, manau, Ukrainos žmonės turėtų turėti tą pasirinkimą. Ir galbūt Zelenskis laimėtų. Nežinau. Jie kalba apie demokratiją, bet padėtis pasiekė tašką, kai tai jau nebėra demokratija“, – teigė jis, pridurdamas, kad rinkėjai turi teisę spręsti, kas turėtų vadovauti šaliai net esant ekstremalioms aplinkybėms.
Tokia pozicija atskleidžia jo platesnį požiūrį į Ukrainos valdžios veiksmus, kuriuos jis laiko nepakankamai atsakingais ir politinę atsakomybę atitolinančiais. Vertindamas Volodymyro Zelenskio dalyvavimą derybose, Trumpas buvo tiesmukas: „Būtų gerai, jei jis perskaitytų pasiūlymą. Daug žmonių miršta.“ Tai išskiria D. Trumpo akcentuojamą pragmatišką požiūrį — anot jo, karo pabaiga įmanoma tik tada, kai šalys pasirengusios susidurti su realybe ir priimti sprendimus, kurie ne visada yra politiškai patogūs.
Aptardamas NATO vidaus santykius, D. Trumpas pateikė konkretų pavyzdį, kuris, jo teigimu, iliustruoja JAV prezidento vaidmenį Aljanso viduje. „Kai jie turi problemų su Erdoğanu, jie prašo manęs jam paskambinti, nes patys negali su juo kalbėti. Jis yra kietas vyras. Aš jį labai mėgstu. Manau, kad jis sukūrė stiprią šalį, stiprią kariuomenę. Bet jiems sunku su juo susitarti, todėl jie prašo manęs jam paskambinti.“ Šis pasakojimas atspindi Trumpo savivoką kaip tarpininko, galinčio veikti ten, kur europiečiai susiduria su politiniais ar asmeniniais barjerais.
Galiausiai, kalbėdamas apie Europos lyderius, Trumpas pateikė kontrastingą vertinimą — derinantį tiek simpatiją, tiek kritišką analizę. „Man patinka visi jie. Aš neturiu tikrų priešų. Per metus buvo keletas, kurie man nepatiko. Man patinka dabartinė komanda. Jie man labai patinka. Bet aš juos labai gerai pažįstu. Kai kurie yra draugai. Aš žinau gerus lyderius. Aš žinau blogus lyderius. Aš žinau protingus. Aš žinau kvailus. Yra ir tikrai kvailų. Bet jie dirba nekaip. Europa daugeliu atžvilgių dirba nekaip.“ Tai atspindi jo įsitikinimą, kad žemynas pastaraisiais metais prarado strateginę kryptį, o sprendimų priėmimo procesai tapo per lėti ir nepajėgūs reaguoti į krizes.
Interviu pabaigoje Trumpas aiškiai suformulavo savo santykį su Europos politika: „Aš tik noriu matyti stiprią Europą.“ Tuo jis tarsi kontrastuoja su pastarųjų metų kritika — pabrėžia, kad jo tikslas nėra susilpninti žemyną, bet priversti jį veikti savarankiškiau ir efektyviau. Tai tik kartoja jo norą, kad kiekveina šalis būtų stipri ir nepriklausytų nuo kitų. Jis to siekia Amerikoje ir tai skatina Europoje, nes JAV pavargo nuo gelbėtojos vaidmens.
