„Politico“ sudarytas įtakingiausių Europos veikėjų sąrašas atskleidžia kas formuos politiką kitais metais
Naujausiame žurnalo „Politico“ reitinge „The Most Influential People in Europe 2026“ redakcija konstatuoja, kad Europai teko dar vieni metai, kai tradiciniai valdžios centrai prarado įtaką, o lyderystė tapo fragmentuota. Leidinys primena, kad tikrieji lyderiai išryškėja sunkmečiu, tačiau šiandienos Europa patiria ryškų politinės krypties ir vizijos trūkumą.
Pagal „Politico“, galia vis dar matuojama turtu, įtaka, populiarumu ir politiniais postais, tačiau ne mažiau svarbus tampa gebėjimas mesti iššūkį status quo ir įkvėpti kitus. Pagrindinis šių metų sąrašo netikėtumas – jo viršūnėje atsidūręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Redakcija pripažįsta pažeidžianti tradicinę taisyklę įtraukti tik europiečius, tačiau šiemet jų teigimu „niekas neturėjo didesnės įtakos Europai“.
D. Trumpo laikysena privertė Europos lyderius pagaliau imtis realios atsakomybės už savo gynybos sistemas, o ne remtis vien JAV skėčiu. D. Trumpas akcentuoja, kad JAV neprivalo taisyti padėties Europoje ir, kad šalims reikia imtis atsakomybės už jų veiksmus, o ne laukti pagalbos iš Amerikos.
Leidinyje rašoma, kad Trumpo šešėlis taip stipriai tvyrojo virš Europos sostinių, jog jo sprendimai ir postūmis Europai daugiau įsitraukti pakeitė viską – nuo gynybos biudžetų iki prekybos ir vidaus politikos. Vašingtono tonas, pasikeitęs ne į priešiškumą, o į atsakomybės reikalavimą iš Europos lyderių, sudrebino kontinento politinį pagrindą.[1]
Toliau reitinge rikiuojasi tie, kurie sugebėjo prisitaikyti prie naujų geopolitinių aplinkybių arba, kaip sako leidinys, pasinaudoti jomis savo darbotvarkei stiprinti. Antrą ir trečią vietą užėmė Danijos premjerė Mette Frederiksen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Politikai, atsovaujantys labiau centristinei ar centro-dešinei krypčiai, laikomi figūromis, turinčiomis didžiausią potencialą formuoti Europos atsaką į galios pusiausvyrų pokyčius po nesėkmių.
Įtakos laukas: nuo netikėtai iškilusių iki mažų valstybių lyderių
Sąraše ryškiai matyti politinės jėgos, kurios ne tiek „poliarizuoja“, kiek perima iniciatyvą iš išsisėmusio Europos elito. Įtakingųjų gretose atsidūrė Prancūzijos dešiniųjų lyderė Marine Le Pen – ne kaip krizės simptomas, o kaip nuosekliai stiprėjanti politinė jėga ir reali alternatyva ilgametėms Paryžiaus valdančiųjų dogmoms. „Politico“ ją vadina „Karo žirgu“, tačiau tarptautiniu mastu Le Pen vis dažniau vertinama kaip balsas rinkėjams, pavargusiems nuo centrinių partijų stagnacijos.
Tarp reikšmingiausių figūrų minimas ir Jungtinės Karalystės Reform UK vadovas Nigelis Farage’as, apibūdinamas kaip „Šešėlinis lyderis“. Tai vienas matomiausių euroskeptikų, kurio idėjos dėl suvereniteto ir migracijos politikos jau seniai daro poveikį platesnei Europos darbotvarkei. Greta jo įtakingųjų sąraše atsiduria Italijos premjerė Giorgia Meloni, keičianti politiką šalyje ir gerinanti santykius su JAV.
Po to saraše matomas Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas – abu su Meloni jie pristatomi kaip ryžtingi lyderiai, kurie atvirai meta iššūkį Briuselio biurokratijai. V. Orbanas reikšdamas savo nuomonę, nenusileisdamas Briuselio įtakai neretai įvardijamas kaip „galvos skausmas“. Tokia etiketė atspindi ne Orbáno silpnumą, o Briuselio negebėjimą priimti skirtingų politinių modelių.
Europos institucijų vadovai taip pat pateko į reitingą, tačiau jų pozicijos labiau atspindi bendrą Bendrijos stagnaciją. Pernai buvusi aukštoje pozicijoje, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, šiemet atsiliko. Ji vadinama „Geležine ranka“, nors praktikoje jos politika daugeliui asocijuojasi su augančia centralizacija ir pertekliniu reguliavimu, o ne efektyvia lyderyste.
Emmanuelio Macrono pozicija šiame reitinge aiškiai rodo jo įtakos smukimą – „Politico“ jį vadina „sužeistu gaidžiu“, simbolizuojančiu lyderį, kuris nebeformuoja Europos darbotvarkės, o tik reaguoja į nuolatines krizes. Po politinių nesėkmių Prancūzijoje ir silpnėjančio autoriteto ES institucijose, Macronas nebėra tvirtas lyderis, o veikiau matomas kaip figūra, praradusi strateginį svorį Europoje.
Sąraše taip pat atsirado mažesnių šalių atstovų, kurie, „Politico“ teigimu, iškilo kaip svarbūs balsai platesniame kontekste – tai ženklas, kad tradiciniai ES galios centrai susilpnėjo, o įtakos žemėlapyje atsiranda iki šiol mažiau girdėtų, tačiau drąsiau kalbančių lyderių.
Zelenskio, Putino ir kitų figūrų įtakos vertinimas atspindi karo bei krizių laikų realybę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reitinge užėmė 14 vietą ir buvo įvardytas kaip „Džokeris kortų kaladėje“. Leidinys primena jo atvirą konfliktą su D. Trumpu metų pradžioje ir pastangas atkurti santykius: „Nedaug kas tikėjo, kad santykius pavyks atkurti, tačiau Ukrainos lyderio nuopelnas yra tai, kad jie buvo atkurti.“
„Politico“ akcentuoja, kad V. Zelenskis dabar privalo siekti taikos susitarimo, kuris „nenusiųstų jo tiesiai į Putino glėbį“.[2] Tačiau jei ne D. Trumpo santykis su V. Putinu ir įtaka Europoje, derybos Vašingtone ir nenustojamas dialogas su abiejomis pusėmis visai nevyktų. Nors ES šalių lyderiai nenori pripažinti, derybų ir taikos sutarties baigtį įtakoja JAV ir valstijų santykiai su kovojančių šalių lyderiais.
Kremlius taip pat pateko į sąrašą – Vladimiras Putinas pavadintas „Provokatoriumi“. Kaip rašoma, jis „sugebėjo išmušti Europą iš pusiausvyros ir pademonstruoti, kad yra žmogus, kurio šiame žemyne negali ignoruoti niekas“.
Reitinge paminėti ir kiti lyderiai – nuo Lenkijos politikos kryptį keičiančio prezidento Karolio Nawrockio iki Europos bankų vadovų, kariuomenių lyderių bei politinių naujokų, tokių kaip Vokietijos kairiųjų politikė Heidi Reichinnek. Į sąrašą patekęs Ukrainos Nacionalinio antikorupcijos biuro vadovas Semenas Kryvonosas pristatomas kaip pareigūnas, kovojantis su „vidiniu priešu“ net karo metu.
„Politico“ pabrėžia, kad įtraukimas į šį sąrašą nėra pagyrimas ar apdovanojimas – tai redakcijos vertinimas, kas 2026-aisiais turės galimybę realiai formuoti Europos sprendimus. Pasak leidinio, šiame žemyne dabar trūksta ne tik politinės galios, bet ir vizijos, o tai dar labiau išryškina iššūkius, su kuriais susiduria Europa tarp JAV, Kinijos ir agresyvios Rusijos. Tai, kad sąraše kyla dešinieji rodo, jog toji trūkstama galia ateis būtent iš šios pusės. Ypač po nesėkmių, kurias ne vienoje šalyje paskutiniu metu patyrė kairieji politikai.
Europos įtakingiausieji – „The Most Influential People in Europe 2026“
- Donald Trump — THE TRANSATLANTIC SHOCKWAVE — Transatlantinė smūgio banga
- Mette Frederiksen — THE NORTH STAR — Šiaurinė žvaigždė
- Friedrich Merz — THE RELUCTANT RADICAL — Nenoriai radikalus lyderis
- Marine Le Pen — THE WARHORSE — Karo žirgas
- Vladimir Putin — THE PROVOCATEUR — Provokatorius
- Nigel Farage — THE SHADOW LEADER — Šešėlinis lyderis
- Ursula von der Leyen — THE IRON HAND — Geležinė ranka
- Mark Rutte — THE SWEET TALKER — Saldžialiežuvis
- Giorgia Meloni — THE ROLE MODEL — Pavyzdingoji
- Keir Starmer — THE GRAY MAN — Pilkasis žmogus
- Manfred Weber — THE POWER BROKER — Įtakos tarpininkas
- Viktor Orbán — THE HEADACHE — Galvos skausmas
- Alexander Stubb — THE CADDIE — Nešikas (lyg politinis pagalbininkas)
- Volodymyr Zelenskyy — THE JOKER IN THE DECK — Džokeris kortų kaladėje
- Gabriel Zucman — THE BILLIONAIRE BUSTER — Turtingųjų tramdytojas
- Kaja Kallas — THE UNDIPLOMAT — Nediplomatė
- Teresa Ribera — THE TORCH BEARER — Deglo nešėja
- Daniel Ek — THE BOMB DROPPER — Sprogdmenų mėtytojas
- Emmanuel Macron — THE WOUNDED ROOSTER — Sužeistas gaidys
- Mario Draghi — THE ORACLE — Orakulas
- Andrej Babiš — THE OLD KID ON THE BLOCK — Senbuvis naujoko kailyje
- Alexus Grynkewich — THE DETERRENT — Atgrasymo veiksnys
- Karol Nawrocki — THE OTHER POLE — Kitas lenkas/ polius (alternatyvus balsas)
- Heidi Reichinnek — THE VIRAL VOICE — Populiarus/ virusinis balsas
- Andrea Orcel — THE NAPOLEON OF BANKING — Bankų Napoleonas
- Rima Hassan — THE MEGAPHONE — Megafonas
- Rob Jetten — BRUSSELS’ NEW CRUSH — Briuselio naujoji simpatija
- Gianni Infantino — THE MOST VALUABLE PLAYER — Vertingiausias žaidėjas
