Susitikime Londone pabrėžtas kritinis derybų etapas ir būtinybė stiprinti spaudimą Rusijai
Jungtinėje Karalystėje stiprėja įsitikinimas, kad artimiausiomis dienomis gali būti pasiektas susitarimas dėl 115 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos suverenių aktyvų panaudojimo Ukrainos reikmėms. Tai patvirtino JK ministras pirmininkas K. Starmeris po pirmadienį Londone vykusių derybų su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, Prancūzijos prezidentu E. Macronu ir Vokietijos kancleriu F. Merzu.
K. Starmeris teigė, jog derybos dėl Ukrainos ateities pasiekė „kritinę stadiją“, o Europos lyderiai sutaria, kad būtina didinti ekonominį spaudimą V. Putinui. Pasak britų pareigūnų, yra pagrindo manyti, kad susitarimas dėl aktyvų panaudojimo gali būti užbaigtas jau kitą savaitę.[1]
Kaip skelbia The Times, įšaldyti aktyvai būtų naudojami finansuoti Ukrainos karines pastangas per ateinančius dvejus metus arba jos atstatymui pasiekus taikos susitarimą. Europos lyderiai aktyvus vadina vienu svarbiausių derybinių instrumentų, leidžiančių Europai išlaikyti įtaką sprendžiant karo pabaigos sąlygas.
V. Zelenskis: Europa ir JAV išlieka būtini partneriai, tačiau reikia konkrečių sprendimų
Po susitikimo K. Starmeris pabrėžė, kad Europa turi stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus, nes Rusijos atakos nuolat paliečia civilius ir infrastruktūrą. Vyriausybių atstovai aptarė JAV vadovaujamų taikos derybų eigą ir pasirengimą galimam aktyvų panaudojimui Ukrainos atstatymui.[2]
V. Zelenskis susitikimą Londone įvardijo kaip išsamų strateginį dialogą: „Aptarėme bendrą diplomatinį darbą su amerikiečių puse, suderinome pozicijas dėl saugumo garantijų ir rekonstrukcijos, sutarėme dėl tolesnių žingsnių.“ Jis padėkojo Europos lyderiams už pasirengimą išlaikyti paramą Ukrainai.
Prieš derybas prezidentas pabrėžė, kad sprendimai negali būti priimami prarandant transatlantinę vienybę: „Yra dalykų, kurių negalime padaryti be amerikiečių, ir dalykų, kurių negalime padaryti be Europos.“
Tuo pat metu Zelenskis reagavo į JAV prezidento D. Trumpo kritiką, kuriame šis teigė, jog Ukrainos vadovas neva neskaitė naujausio taikos plano. Zelenskis tokius pareiškimus atmetė.
Belgija, kurioje laikoma didžiausia įšaldytų aktyvų dalis, ir toliau išreiškia atsargumą dėl teisinės ir finansinės rizikos, tačiau derybų dalyviai viliasi, kad bendras sprendimas bus rastas.
Europos lyderių susitikimas Londone išryškino vienybės svarbą
Londone vykusios derybos tapo vienu reikšmingiausių bandymų suvienodinti Europos ir JAV pozicijas dėl galimo taikos plano. Keturi lyderiai aptarė naujausius Vašingtono pasiūlymo pakeitimus, Europos interesus ir galimas saugumo garantijas Ukrainai.[3]
V. Zelenskis pabrėžė: „Vienybė tarp Europos ir Ukrainos, taip pat tarp Europos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų yra esminė. Todėl čia turime priimti svarbius sprendimus.“
Vokietijos kancleris F. Merz neslėpė turintis abejonių dėl kai kurių JAV pasiūlymo aspektų, tačiau patikino, kad Vokietija išlieka tvirta Ukrainos rėmėja: „Ukrainos likimas yra Europos likimas.“
K. Starmeris nurodė, kad bet kokios paliaubos turi būti „teisingos ir ilgalaikės“, o Ukraina pati turi nustatyti savo ateities kontūrus. E. Macronas pridūrė, kad esminis uždavinys – suderinti visų sąjungininkų pozicijas, kad būtų galima pereiti į kitą derybų fazę geriausiomis įmanomomis sąlygomis.
Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pabrėžė, jog ES turi „priemonių ir politinės valios“ didinti spaudimą Rusijai, ypač remiant modelį, pagal kurį Ukrainos atkūrimui būtų naudojamos įšaldytų aktyvų generuojamos palūkanos.
