Nuo gegužės – nemokamos valstybės paslaugos, primokėti galima už komfortą
Nuo kitų metų gegužės pacientai nebeturės mokėti priemokų už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas, nes prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Seimo priimtas pataisas, kurios tai uždraudžia. Pagal naują tvarką nemokamos paslaugos bus teikiamos visose LNSS vykdomosiose įstaigose, nepriklausomai nuo jų statuso, jei pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą ir įstaiga yra sudariusi sutartį su Valstybine ligonių kasa.
Tai užtikrina, kad valstybės apmokamos konsultacijos ir gydymo procedūros pacientams bus prieinamos nemokamai, nepriklausomai nuo to, ar įstaiga yra valstybinė, ar privati[1].
Tuo pat metu pacientams suteikta galimybė rinktis brangesnes medicinos priemones nei apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, sumokant tik skirtumą, jei pageidavimas pateiktas raštu, bei mokėti už nemedicininio aptarnavimo („komforto“) paslaugas, kurių sąrašą ir kainodarą tvirtins sveikatos apsaugos ministras.
Naujovės sulaukė kritikos iš dalies medikų ir pacientų, kurie įspėja, kad tai gali apsunkinti paslaugų prieinamumą, skatinti kyšius ir pakenkti privačiai medicinai. Be to, pasirašyta sutartis tarp Lietuvos verslo konfederacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos užtikrina galimybę primokėti už brangesnes priemones ir komforto paslaugas bei garantuoja privačių įstaigų finansavimą valstybės lėšomis 2027 metais pagal 2025 metų faktines apimtis.
M. Jakubauskienė: pacientai gaus paslaugas nemokamai, eilės pas gydytojus trumpės
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė aiškina, kad toks sprendimas esą sumažins eiles pas gydytojus, nes pacientai galės gauti valstybės finansuojamas paslaugas be papildomų priemokų. Ji pabrėžia, kad priemokų panaikinimas leis viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms teikti paslaugas visiems pacientams, nepriklausomai nuo jų finansinio pajėgumo, o tai pagreitins patekimo prie specialistų procesą[2].
Ministrė taip pat pažymi, kad pacientai galės pasirinkti brangesnes medicinos priemones arba komforto paslaugas, pavyzdžiui, vienvietę palatą, sumokėdami tik skirtumą, o kainų nustatymą kontroliuos valstybė.
Pasak M. Jakubauskienės, šis sprendimas yra dalis plataus viešojo sektoriaus stiprinimo plano, kurį sudaro trys žingsniai: didesnės valstybės įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, priemokų panaikinimas ir prioritetinis viešųjų gydymo įstaigų finansavimas.
Ministrė pabrėžia, kad tokia sistema ne tik užtikrins greitesnę ir vienodą prieigą prie gydymo visiems pacientams, bet ir sustiprins valstybines gydymo įstaigas, pagerins medikų darbo sąlygas bei užtikrins kokybišką paslaugų teikimą, o papildomo sveikatos draudimo lėšos, neviršijančios vienos minimalios mėnesinės algos, nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Ar tikrai bus nauda?
Tuo tarpu, ar naujoji tvarka bus iš tiesų naudinga pacientams, suabejojo teisės ekspertai. Andrejus Rudanovas teigia, kad priemokų panaikinimas gali sukelti ilgėjančias eilės ir didesnes išlaidas pacientams, nes be priemokos paslaugų prieinamumas gali sumažėti[3].
Jis pabrėžia, kad kai kurių specialistų paslaugas dabar galima gauti per kelias dienas mokant priemoką, o be jos reikėtų laukti mėnesius. Be to, ministerija neįvertino įstatymo poveikio – nebuvo atlikta pacientų elgesio, medikų darbo ar finansinių pasekmių analizė, o įstatymo rengimo procesas nebuvo skaidrus, nepaisant bendruomenės ir gydymo įstaigų rekomendacijų.
Ekspertas taip pat įspėja apie privataus sektoriaus rizikas. Ateityje su kai kuriomis privačiomis antrinio lygio gydymo įstaigomis gali nebebūti sutarčių, todėl realus paslaugų prieinamumas gali sumažėti. Dalis gyventojų, turinčių finansinių galimybių, gali rinktis papildomą sveikatos draudimą, o tie, kurie tokių galimybių neturės, turės laukti ilgesnėse eilėse. Rudanovas teigia, kad priemokų panaikinimas gali skatinti kyšių davimą ir ilgainiui didinti gyventojų nepasitenkinimą dėl paslaugų prieinamumo ir kainos.
