Naujoji rekomendacija leidžia tėvams priimti sprendimą dėl vakcinos pirmosios dozės laiko
Federalinis imunizacijos patariamasis komitetas balsavo už ilgalaikės rekomendacijos keitimą ir nutarė, kad hepatito B vakcina nuo šiol nebebus universaliai rekomenduojama visiems JAV naujagimiams iškart po gimimo. Pagal naująją nuostatą gimdymo metu skiepą privalomai turėtų gauti tik tie kūdikiai, kurių motinos turi teigiamą hepatito B testą arba kurių statusas nežinomas.
Kitais atvejais sprendimą priims tėvai kartu su gydytoju, o vakcinacijos serija rekomenduojama nuo dviejų mėnesių amžiaus. Balsavimo rezultatas buvo 8–3. Kelios medicinos organizacijos pranešė laikysiančios savo ankstesnių gairių, tačiau komiteto sprendimas keičia daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią federalinę nuostatą.[1]
Prezidentas D. Trumpas pasveikino balsavimą, pavadinęs jį „labai geru sprendimu“. Galutinė nutartis priklauso nuo CDC laikinojo direktoriaus J. O’Neillo, kuris turi teisę patvirtinti arba atmesti naują rekomendaciją.
Komitetas argumentuoja, kad visiems kūdikiams taikytos gairės buvo pasenusios
Komiteto nariai teigė, kad visiems naujagimiams taikoma vakcinos rekomendacija buvo suformuota remiantis ribotais ankstyvųjų tyrimų duomenimis. Pasak jų, daugumai kūdikių rizika užsikrėsti hepatitu B yra „labai maža“, o anksčiau atlikti saugumo tyrimai „buvo nepakankami“.
Taip pat akcentuota, kad medicinos personalas dažnai neturi galimybės išsamiai aptarti vakcinacijos privalumų ir trūkumų su tėvais, todėl sprendimas turėtų būti priimamas individualiai. Kai kurie komiteto nariai nesutiko su sprendimu ir jį kritikavo.
„Tai yra nesąžininga“, – balsavimo metu sakė narys dr. Joseph Hibbeln, prieštaraudamas siūlomai dviejų mėnesių ribai. Dr. Cody Meissner teigė nematęs dokumentuotų žalos įrodymų ir balsavo prieš. Tačiau dauguma narių laikėsi pozicijos, kad nauja politika sudarys galimybę tėvams priimti informuotus sprendimus, užuot remiantis universalia, visiems atvejams taikyta schema.

Komiteto sudėtis iš esmės pasikeitė, o naujieji nariai peržiūri visą vakcinacijos politiką
Sveikatos sekretorius R. F. Kennedy Jr. šių metų birželį pakeitė visus 17 buvusių narių ir paskyrė naują komandą, kurioje yra ne vienas balsas, kritiškai vertinantis ankstesnę vakcinavimo praktiką. Pasak narių, sprendimą spartinti reviziją lėmė „suinteresuotųjų šalių grupių spaudimas“.
Diskusijose dalyvavo ir advokatas Aaronas Siri, kurio pasisakymai apie vakcinų istoriją ir saugumo tyrimus sulaukė kritikos, bet išryškino platesnį komiteto siekį permąstyti esamas prielaidas. Komiteto vicepirmininkas Robert Malone diskusijų metu teigė, kad nuomonės dėl vakcinų saugumo „smarkiai išsiskiria“, o duomenų apie galimą žalą „trūksta arba jie nepakankami“. Sprendimo šalininkai pabrėžė, kad naujoji rekomendacija skatina tėvus „atidžiai pagalvoti“ apie riziką ir naudą, o ne laikytis vienos standartinės schemos.
Sprendimas dėl hepatito B gali būti pirmasis platesnės federalinės vakcinų politikos persvarstymo žingsnis. D. Trumpas nurodė savo sveikatos pareigūnams įvertinti visą vaikų vakcinacijos grafiką ir palyginti jį su „kitomis išsivysčiusiomis šalimis“. Dokumente pažymima, kad kai kurios šalys rekomenduoja mažiau skiepų nei JAV, todėl grafikas gali būti koreguojamas.
Dalis medicinos bendruomenės išlieka kritiška, bet politinis sprendimas keičia ilgalaikę praktiką
Komitetas taip pat nagrinėjo pasiūlymą įvertinti antikūnų lygį po kiekvienos hepatito B dozės, o ne taikyti vienodą trijų skiepų schemą visiems. Pasiūlymui pritarta nedidele balsų persvara (6–4). Jei tokia praktika būtų įgyvendinta plačiau, daliai vaikų teoriškai galėtų pakakti mažiau nei trijų dozių. Kritikai abejojo, ar toks metodas būtų patikimas, nes nėra pakankamai tyrimų, kurie aiškiai parodytų jo efektyvumą. Tuo tarpu šalininkai teigė, kad tai suteiktų daugiau lankstumo ir mažiau automatinio kartojimo tais atvejais, kai apsauga galbūt jau pakankama.
Dalis pediatrų ir visuomenės sveikatos ekspertų teigė, kad rekomendacijos pakeitimas gali paskatinti skiepijimo rodiklių mažėjimą, tačiau pripažino, jog naujoji nuostata tėvams nesuteikia draudimo vakcinuoti kūdikius gimus, o tik keičia rekomendacijos nacionaliniu mastu statusą. Kelios valstijų sveikatos tarnybos pranešė toliau rekomenduosiančios gimdymo metu skiepyti visus naujagimius, tačiau federalinė gairė nuo šiol pagrįsta individualiu sprendimu.
Diskusijos atskleidė gilėjantį nesutarimą tarp tradicinės visuomenės sveikatos sistemos ir naujos, RFK Jaunesniojo suformuotos politikos krypties. Pastaroji, pasak komiteto šalininkų, orientuota į tikslą atsisakyti senų automatinių sprendimų ir suteikti šeimoms daugiau autonomijos. Vykstant šiam procesui, federalinės institucijos vertina, kaip sprendimas paveiks visą vaikų vakcinacijos sistemą, kuri iki šiol buvo grindžiama universaliu principu.
Hepatito B skiepų klausimas pastaraisiais metais kėlė diskusijų ir Lietuvoje
Lietuvoje pastaraisiais metais taip pat išryškėjo diskusijų dėl hepatito B vakcinos kūdikiams, nors jos nepasiekė politinio lygmens kaip JAV. Po COVID-19 pandemijos išaugusi visuomenės skeptiškumo banga paskatino dalį tėvų kvestionuoti ne tik COVID vakcinas, bet ir seniau kalendoriuje esančius skiepus, tarp jų – hepatito B.
Socialiniuose tinkluose bei tėvų bendruomenėse ėmė rastis daugiau klausimų, ar ši vakcina tikrai būtina naujagimiams, ypač žinant, kad hepatito B rizikos veiksniai dažniausiai siejami su suaugusiųjų elgesiu.
Tuo pat metu pandemijos laikotarpiu sustiprėję skeptiškesni judėjimai Lietuvoje pradėjo aktyviai dalintis informacija iš JAV vykstančių debatų, lygindami juos su Lietuvos skiepijimo praktika. Pagal nacionalinį kalendorių hepatito B vakcina kūdikiui skiriama per pirmąsias 24 valandas po gimimo, [2] o kitos dozės numatytos 2 ir 6 mėnesių amžiuje. Kai kurie tėvai ėmė svarstyti, ar tokio grafiko nereikėtų peržiūrėti.
Oficialios apie rekomenduojamų skiepų kalendoriaus pokyčius Lietuvoje kol kas nekalba, tačiau medikai pripažino, kad konsultacijų dėl šios vakcinos padaugėjo, o abejojantys tėvai dažniau prašo papildomų paaiškinimų.