Europos Komisija bando rasti būdą kaip įšaldytas Rusijos turtas galėtų finansuoti Ukrainą, o Belgija toliau priešinasi
Europos Komisija pasiūlė teisinį mechanizmą, kuris leistų panaudoti Briuselyje įšaldytą Rusijos valstybinį turtą Ukrainos finansavimui, tačiau kartu sumažintų Belgijos baimę likti vienai su galimomis pasekmėmis. Didžioji dalis – apie 140 mlrd. eurų – laikoma Belgijos depozitoriume „Euroclear“, todėl būtent ši šalis būtų pirmoji, kuri patirtų pasekmes, jei sankcijų režimas subyrėtų ir Rusija įgytų teisę atgauti lėšas.[1]
Belgijos valdžia atvirai įspėja, kad vienintelio veto iš ES valstybės, kuri priešinasi šiam planui užtektų panaikinti sankcijas ir taip nedelsiant įpareigoti Briuselį sugrąžinti milijardus Maskvai. Tokiomis galėtų būti Vengrija arba Slovakija.
Komisija siekia tokio scenarijaus išvengti siūlydama pakeisti sankcijų pratęsimo tvarką – vietoje vienbalsio sprendimo kas šešis mėnesius būtų naudojama kvalifikuota balsų dauguma remiantis ES sutarties 122 straipsniu, numatančiu galimybę priimti sprendimus, „derinant valstybių narių solidarumo principą“. Tokiu būdu būtų apribota Budapešto ar kitų euroskeptiškų sostinių teisė blokuoti sankcijų režimo tęstinumą.
ES teisininkai pripažįsta, kad 122 straipsnio formuluotė suteikia pakankamai lankstumo svarstyti tokį sprendimą, argumentuojant, kad sankcijų panaikinimas sukeltų rimtą žalą Europos ekonomikai. Komisija tikisi, kad šis modelis leis išvengti reguliaraus sankcijų atnaujinimo kas pusmetį – galutinis sprendimas galėtų būti priimamas tik kas trejus metus.
Siūlomas „reparacijų“ paskolos modelis siekia 165 mlrd. eurų, tačiau planas neužtikrina pakankamų garantijų rizikai pasidalyti
Pagal Komisijos parengtą finansinės pagalbos paketą Ukrainai numatyta suteikti 165 mlrd. eurų paskolą, kurios grąžinimo prievolė atsirastų tik tuo atveju, jei Rusija sutiktų sumokėti karo reparacijas – scenarijus, kurį dauguma diplomatų laiko menkai tikėtinu. Ši paskola būtų sudaryta iš 25 mlrd. eurų Rusijos valstybinių aktyvų, įšaldytų kitose ES šalyse, ir 140 mlrd. eurų, laikomų „Euroclear“.
Didžioji dalis lėšų – apie 115 mlrd. eurų – būtų skiriama Ukrainos gynybos pramonei finansuoti, 50 mlrd. eurų – Kijevo biudžeto poreikiams, o 45 mlrd. eurų – G7 suteiktos paskolos grąžinimui. Tačiau būtent Belgija liko pagrindine kliūtimi, stabdančia iniciatyvos įgyvendinimą. Užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévot atvirai pareiškė, kad „Komisijos siūlomas tekstas mūsų nuogąstavimų iki galo neišsklaido“.[2]
Belgija baiminasi ne tik galimos Rusijos reakcijos, bet ir to, kad už sankcijų griūtį atsakomybė kristų vienai valstybei. Briuselis reikalauja privalomų, aiškiai apibrėžtų finansinių garantijų, pagal kurias kitos ES sostinės turėtų padengti visą žalą, jei Maskva teisėtai susigrąžintų įšaldytą turtą.
Komisija siūlo iki 2028 m. įvesti dviejų lygių sistemą: nacionalines garantijas iki 105 mlrd. eurų ir papildomą „likvidumo mechanizmą“, kuris leistų valstybėms skolintis lėšas garantijų išmokėjimui. Vėliau šią naštą perimtų ateinančio ES biudžeto „rezervinė erdvė“, tačiau Belgija vis dar abejoja, ar to pakaks.
ECB atsisakymas padėti tik dar labiau kvestionuoja Europos Komisijos planą
Didžiausias iššūkis Komisijos siūlymui – rizika, kad sankcijos Rusijos turtui gali būti nebeatnaujintos. Pagal dabartinę tvarką joms būtinas vienbalsis pritarimas, todėl Vengrija ar Slovakija gali vienašališkai sustabdyti režimą ir automatiškai atidaryti kelią Maskvai reikalauti lėšų grąžinimo. Komisija mano radusi teisinį instrumentą – ES sutarties 122 straipsnį, kuris leistų argumentuoti, kad lėšų grąžinimas prieštarautų ES ekonominiams interesams, tačiau ši nuostata laikoma diskutuotina.[3]
Situaciją dar labiau apsunkino Europos Centrinio Banko pozicija – institutas atsisakė tapti „paskutine kredito instancija“ ir remti 140 mlrd. eurų paskolos modelį, argumentuodamas, kad tai būtų prilyginta draudžiamam valstybių finansavimui. ECB vidinė analizė pateikė išvadą, kad toks mechanizmas iš esmės reikštų tiesioginį rizikos perėmimą iš valstybių, o tai prieštarautų ES sutartims ir galėtų destabilizuoti rinkas.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris taip pat griežtai kritikuoja planą: „Mes neketiname užkrauti šimtų milijardų rizikos Belgijai – ne šiandien, ne rytoj, niekada.“ Belgijos vyriausybė pabrėžia, kad sprendimas dėl sankcijų ateities gali būti paveiktas ir tarptautinių derybų, ypač jei JAV administracija pasirinktų alternatyvų kelią dėl Maskvos turto panaudojimo.
Tuo tarpu Komisija tvirtina, kad pasiūlymas sustiprintų Ukrainos poziciją ir pasiųstų „aiškią žinią“, jog ilgalaikis karo tęsinys Rusijai bus brangus. Tačiau kol teisinės rizikos neišspręstos, o Belgija nesutinka prisiimti finansinės atsakomybės, iniciatyva išlieka vienu sudėtingiausių šio žiemos viršūnių susitikimo klausimų.
