Europa nutarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui atsisakyti rusiškų dujų ir įveda griežtus terminus
Europos Sąjungos institucijos pasiekė politinį susitarimą iki 2027 m. rudens visiškai nutraukti rusiškų dujų importą – tiek vamzdynais, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) pavidalu. Pagal susitarimą, ilgalaikiai SGD kontraktai bus draudžiami nuo 2027 m. sausio 1 d., o ilgalaikiai vamzdynų dujų kontraktai – nuo 2027 m. rugsėjo 30 d., su galimybe terminą nukelti iki lapkričio 1 d., jei valstybės narės nebus pasiekusios reikalaujamo dujų saugyklų užpildymo[1].
Trumpalaikiai kontraktai bus nutraukiami anksčiau: nuo 2026 m. balandžio 25 d. – SGD, ir nuo 2026 m. birželio 17 d. – vamzdynų dujoms. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šį sprendimą pristatė kaip nuolatinį importo nutraukimą, sakydama:
„Šiandien mes nuolat stabdome šį importą. Išeikvodami Putino karo iždą, išreiškiame solidarumą su Ukraina ir siekiame naujų energetinių partnerysčių.“ Per pastaruosius dvejus metus rusiškų dujų dalis ES importuose sumažėjo nuo 45% iki 12%, tačiau kelios valstybės – tarp jų Vengrija, Prancūzija ir Belgija – importą tebepalaiko.
Šalys, priklausančios nuo rusiškų energijos resursų kelia praktinius klausimus ir negauna atsakymų
Siekdama atsisakyti ne tik dujų, bet ir likusių naftos importų, Europos Komisija žada iki 2027 m. pabaigos pateikti teisinį pasiūlymą dėl visiško rusiškos naftos atsisakymo. Valstybės narės iki kitų metų kovo 1 d. turės pateikti vadinamuosius nacionalinius diversifikacijos planus, kuriuose privalės nurodyti turimus kontraktus ir draudimus dėl rusiškų energijos išteklių.
Tuo pat metu Europos įmonėms bus leista remtis „force majeure“, kad teisiškai nutrauktų galiojančias sutartis su Rusijos tiekėjais, remiantis naujuoju importo draudimu. Tačiau praktinis šio sprendimo įgyvendinimas kelia klausimų: dalis terminų taikoma tik kontraktams, sudarytiems iki 2024 m. birželio 17 d., o valstybės, susiduriančios su atsargų trūkumu, gali prašyti vieno mėnesio termino pratęsimo.
Kyla rizika, kad politiniai pareiškimai apie „energetinę nepriklausomybę“ realybėje susidurs su infrastruktūros, tiekimo alternatyvų ir kainų problemomis, kurias kelios šalys nurodė dar prieš balsavimą.
Vengrija ir Slovakija ketina skųsti sprendimą ES teisme: be rusiškų dujų jų energetinis saugumas yra neįmanomas
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas ir Bratislava kreipsis į ES Teisingumo Teismą, siekdami panaikinti naująjį susitarimą. Abu šios šalys priklauso nedidelei ES valstybių grupei, kurios vis dar importuoja rusiškas dujas ir naftą, o Szijjártó pabrėžė, kad joms nėra realių alternatyvų[2]. Jis teigė:
„Nauji apribojimai yra nepriimtini, nes Vengrija negali užtikrinti energijos tiekimo be rusiškų šaltinių.“
Ministras taip pat patvirtino, kad Vengrija ir Slovakija rengia ieškinį dėl dujų draudimo, kuris, jų vertinimu, kelia tiesioginę grėsmę jų energetiniam saugumui. Viktoro Orbáno vyriausybė jau anksčiau atsisakė palaipsnio rusiškų energetinių resursų atsisakymo, o neseniai pasiekė išimtį iš JAV sankcijų, taikomų rusiškos naftos eksportui.
Nepaisant politinių pareiškimų apie sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, tokios šalys kaip Vengrija ir Slovakija laikosi pozicijos, kad ES energetinė politika ignoruoja realius tiekimo, infrastruktūros ir kainų apribojimus, kuriuos jos patiria.
