JAV ir Rusijos derybos Maskvoje baigėsi be proveržio, o D. Trumpas padėtį vadina chaosu
Aukšto lygio derybos Maskvoje tarp Vladimiro Putino ir JAV pasiuntinių Jaredo Kushnerio bei Steve’o Witkoffo baigėsi be esminės pažangos. Penkias valandas trukęs susitikimas, kurio metu buvo nagrinėjamas atnaujintas amerikiečių taikos planas, neatnešė sutarimo dėl svarbiausio klausimo – teritorijos.
Prezidento patarėjas Yuri Ushakov po susitikimo sakė: „Kol kas mes neradome kompromiso, bet kai kuriuos amerikiečių sprendimus galima aptarti.“ Jo žodžiais, „kai kurios siūlomos formuluotės mums netinka ir darbas bus tęsiamas“, o prezidentas „neslėpė kritiško, net neigiamo požiūrio į dalį pasiūlymų“.
Donaldas Trumpas interviu antradienio vakarą transliuotoje Fox News laidoje situaciją įvardijo paprastai: „Kokia netvarka.“ JAV valstybės sekretorius Marco Rubio tikino, kad pokalbiuose „padaryta šiokia tokia pažanga“ dėl karo pabaigos, tačiau proveržio dar nesulaukta.[1]
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pabrėžė, kad „nebus jokių paprastų sprendimų“ ir kad svarbiausia, jog „viskas būtų sąžininga ir skaidru“. Šie jo pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina susiduria su nauju korupcijos skandalu – lapkritį atsistatydinus teisingumo ir energetikos ministrams, įtariamiems dalyvavus daugiau nei 100 milijonų dolerių vertės finansinėse machinacijose.
Teritoriniai klausimai išlieka neįveikiama kliūtimi, o Europa perspėja dėl pavojingų kompromisų
Ukraina aiškiai nurodo, kad teritorijų klausimas yra kertinė problema. V. Zelenskis sakė, kad „teritorinis klausimas yra sunkiausias taikos susitarimo elementas“. Kremlius spaudžia Ukrainą atsisakyti teritorijų rytų regione, kurias Rusija laiko savais kraštais, nors tarptautinė teisė jas pripažįsta Ukrainos dalimi. Ukrainos pozicija nesikeičia: Kijevas tvirtina, kad jokios teritorinės nuolaidos nebus daromos.
Ukrainos apžvalgininkai nurodo, kad būtų visiškai neįmanoma atsisakyti teritorijų, kuriose gyvena šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant Slovianską, Kramatorską ir Druzhkivką. Kovos dėl strateginio Pokrovsko tęsiasi – Rusija skelbia miestą užėmusi, Ukraina tai neigia. Kremlius viešai patvirtino, kad derybose aptarinėjo visą vadinamąjį „teritorinį klausimą“, tačiau aiškiai leido suprasti, kad esminės nuolaidos iš Maskvos pusės neplanuojamos.[2]
Tuo metu Europos valstybės ruošiasi NATO užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje. Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna pareiškė, kad Estija siųstų karių į Ukrainą, jei būsimose saugumo garantijose būtų numatyta tarptautinė taikos palaikymo misija. Kanada, Vokietija, Lenkija ir Nyderlandai paskelbė, kad kartu skirs šimtus milijonų dolerių papildomų lėšų JAV ginklams Ukrainai.
Maskva ir Vašingtonas bando išlaikyti konstruktyvų toną, nors realios pažangos nėra
Kremliaus atstovas Dmitry Peskov tvirtino, kad susitikimas buvo „konstruktyvus“, sakydamas: „Kai kas buvo priimta, kai kas įvardyta kaip nepriimtina – tai normalus darbo procesas ieškant kompromiso.“ Jis taip pat akcentavo, kad tai buvo pirmasis tokio lygio tiesioginis nuomonių apsikeitimas. Tačiau toks oficialus tonas mažai keičia realybę: derybose nepasiekta nieko, kas iš esmės pakeistų karo eigą.
Tuo metu V. Putinas dar prieš derybas pareiškė, kad Europos reikalavimai dėl Ukrainos jam „nepriimtini“, ir pridūrė: „Mes nesiruošiame kariauti su Europa, bet jei Europa nori kariauti su mumis, mes pasirengę jau dabar.“ Jis taip pat pagrasino atimti Ukrainos priėjimą prie jūros, atsakydamas į Kijevo dronų smūgius Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams Juodojoje jūroje. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha teigė, kad šie žodžiai rodo, jog Putinas „nėra pasirengęs užbaigti karo“.
Vienintelis optimizmo ženklas – kad abi pusės bent jau sutaria tęsti dialogą. Tačiau realybė tokia: JAV ir Rusija nėra arčiau susitarimo nei prieš derybas, o teritorijų klausimas išlieka esminė kliūtis, kurią pajudinti šiuo metu nepavyksta niekam.
