Kratos pradėtos dėl įtarimų sukčiavimu, susijusiu su jaunųjų diplomatų mokymų finansavimu
Europos prokuratūra antradienį pranešė apie kratas dviejose aukšto rango institucijose – Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) Briuselyje ir Europos koledže Briugėje, taip pat keliuose privačiuose būstuose Belgijoje. Pareigūnai tiria įtariamą ES lėšų panaudojimo pažeidimą, susijusį su jaunesniųjų diplomatų rengimo programomis, finansuotomis iš EIVT biudžeto 2021–2022 m. laikotarpiu.
„Šiandien Europos koledže Briugėje (Belgijoje) ir Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) Briuselyje buvo atliktos kratos, atliekant tyrimą dėl įtariamo sukčiavimo, susijusio su ES finansuojamais jaunesniųjų diplomatų mokymais“, – nurodė Europos prokuratūra, pridurdama, kad sulaikyti trys įtariamieji.
Ankstyvą rytą apie dešimt civiliais drabužiais vilkinčių pareigūnų įžengė į EIVT būstinę, kur buvo paimti dokumentai ir apklausai sulaikyti asmenys. Tai patvirtino tiek liudininkai, tiek institucijos darbuotojai[1].
Kratos žymi naują etapą tyrime, kuriame nagrinėjama, ar ES lėšos buvo panaudotos skaidriai, ir ar konkurso sąlygos kuriant naująją ES diplomatinę akademiją Briugėje buvo vykdomos be favoritizmo ar išankstinės informacijos nutekėjimo.
Dėmesio centre – galimas konkurso informacijos nutekinimas ir įtartinas pastato pirkimas
Keturi šaltiniai, susipažinę su tyrimu, teigia, kad prokurorai ypatingą dėmesį skiria aplinkybėms, susijusioms su Europos koledžo sprendimu 2022 m. įsigyti 3,2 mln. eurų kainavusį pastatą Spanjaardstraat gatvėje Briugėje. Pastate apsigyvena diplomatai, atvykstantys į naująją ES diplomatinę akademiją – kasmetinę mokymo programą, finansuojamą iš EIVT.
Konkurse dėl akademijos steigimo institucijos privalėjo užtikrinti tinkamą apgyvendinimą, o nekilnojamojo turto įsigijimas sutapo su laikotarpiu, kai koledžas susidūrė su finansiniais sunkumais. Tyrimą lydintys asmenys teigia, kad koledžas pastatą įsigijo netrukus prieš paskelbiant konkursą, kuris vėliau suteikė institucijai 654 tūkst. eurų paramą.
Tyrėjai tikrina, ar koledžo atstovai galėjo turėti išankstinę ar konfidencialią informaciją apie būsimą konkursą, kuris pagal taisykles turėjo likti visiškai slaptas, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija tarp kitų kandidatų. OLAF, ES kovos su sukčiavimu tarnyba, jau apklausė kelis asmenis ir perdavė tyrimo medžiagą Europos prokuratūrai. Vis dėlto iki šiol nėra jokių oficialių kaltinimų, o institucijos kol kas neatskleidžia, ar aptikti kokie nors galimo nusikaltimo požymiai[2].
Politinis kontekstas apsunkina tyrimą: mokslo įstaigų vadovybė siejama su aukšto rango ES diplomatais
Skandalas taip pat atkreipė dėmesį į politinius ir personalinius ryšius ES institucijose. Europos koledžui ir ES diplomatinės akademijos programai vadovauja Federica Mogherini – buvusi ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir buvusi EIVT vadovė. Ji pradėjo antrąją penkerių metų kadenciją kaip koledžo rektorė, o akademijos vadove tapo nuo jos įkūrimo 2022 m.
Tyrimo laikotarpiu EIVT vadovavo Josep Borrell, taip pat buvęs užsienio reikalų ministras. Nei Mogherini, nei Borrello atstovai kol kas nepateikė komentarų. Atstovai iš EPPO, OLAF, EIVT ir Europos koledžo taip pat susilaikė nuo atsakymų, o Belgijos federalinis prokuroras nepateikė jokios papildomos informacijos.
Visa tai rodo, kad tyrimas dar tik įsibėgėja, o institucijų tylėjimas leidžia manyti, kad byla gali būti sudėtinga ir politiškai jautri. Šiuo metu nėra aišku, ar įtariamieji veiksmai buvo sisteminiai, ar tai pavienių pareigūnų sprendimai, tačiau kratos dviejose svarbiausiose ES diplomatinėse erdvėse rodo, kad prokurorai įtaria rimtus pažeidimus.
Kaip pažymi tyrimui artimi šaltiniai, kol kas nėra „juoda–balta“ atsakymo, tačiau klausimai dėl procedūrų skaidrumo ir viešųjų lėšų panaudojimo tik didėja, o spaudimas pagrindinėms institucijoms aiškinti situaciją – auga.
