Europos Parlamentas antrą kartą pristabdo miškų naikinimo įstatymo svarstymą
Europos Parlamento nariai dar kartą nusprendė atidėti ES Miškų naikinimo reguliavimo (EUDR) įsigaliojimą, motyvuodami tuo, kad IT sistemų, kuriomis remsis naujoji tvarka, pasirengimas esą išlieka nepakankamas. Tai jau antras toks sprendimas, ir analitikų teigimu, šis delsimas jau atsispindi rinkoje – ypač kavos bei kakavos sektoriuose, kurie tiesiogiai priklausomi nuo aiškaus reguliavimo.
Briuselyje veikiančio „Bruegel“ instituto rugsėjo 25 d. ataskaita pabrėžia, kad toliau atidėliojant taisykles, į ES nekontroliuojamai įvažiuos kavos ir kakavos žaliava iš iškirstų teritorijų, o tai ilgainiui gali mažinti derlingumą ir kelti kainas. Lapkričio 16-ąją parlamentarai ir vėl pasirinko vilkinimą, nors, kaip primena klimato agentūros ir nevyriausybinės organizacijos, šio delsimo kaina tik auga[1].
Pernai dauguma kavos, kurią importavo ES, atkeliavo iš Brazilijos – beveik milijonas tonų, tai yra trečdalis viso importo iš už ES ribų. Vietnamas tiekė beveik ketvirtadalį, Uganda – dar aštuonis procentus. Būtent šias tiekimo grandines pradiniame EUDR variante turėjo pakeisti prievolė įrodyti, kad žaliava nėra susijusi su miškų kirtimu.
Tačiau po naujojo pakeitimo ši prievolė nukelta į ateitį. Didelė EP narių dalis, tarp jų ir Europos liaudies partijos (ELP) frakcija, palaikė Tarybos poziciją, atverdama kelią greitam kompromisui dar iki Kalėdų. Pagal naująjį grafiką stambios bendrovės privalės laikytis taisyklių tik nuo 2026 m. gruodžio 30 d., o smulkieji ir mikro veiklos vykdytojai – nuo 2027 m. birželio. EP taip pat siekia 2026 m. balandį pradėti „supaprastinimo“ peržiūrą – procesą, kuris gali atverti kelią įstatymo perrašymui dar prieš jam įsigaliojant.
Delsimo kaina išmatuojama miškų nykimu ir produktų brangimu
Pastarasis dvejojimas įtakoja nepasitenkinimą, nes stebimas globalus miškų nykimo tempas. Nors ir lėtėjantis, tebėra pavojingai aukštas, rodo naujausias JT „Global Forest Resources Assessment“. Miškai saugo biologinę įvairovę, reguliuoja klimatą, drėgmę, dirvožemį ir mažina potvynių bei sausrų žalą, taip pat užtikrina vietos bendruomenių pragyvenimą bei maisto tiekimą.
Neatsitiktinai Europos Komisija buvo įvardijusi šokolado vartojimą kaip vieną iš miškų nykimo variklių ir siekė, kad būtent EUDR sustabdytų kakavos, kavos, palmių aliejaus, sojų, medienos, galvijų ir kaučiuko importą iš kirtimų paveiktų teritorijų. Logika buvo paprasta: norint prekiauti ES rinkoje, produktai turi būti be miškų niokojimo pėdsako[2].
„Bruegel“ skaičiuoja, kad papildomas 12 mėnesių delsimas gali reikšti dar apie 190 tūkst. hektarų prarasto miško – trijų ketvirtadalių Liuksemburgo ploto. Tai ypač svarbu žinant, kad ES vartojimas sudaro apie 15 proc. globalios prekybos sukeltos deforestacijos, nors europiečiai sudaro vos 5,5 proc. pasaulio gyventojų.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad žemės ūkis sukelia 95 proc. ilgalaikio miškų nykimo, o pačios kultūros – kakava, kava, soja – priklauso nuo miškų mikroklimato, drėgmės ir apdulkinimo. Dėl to kavos ir kakavos importuotojai priešinasi tolesniems atidėliojimams: be medžių pavėsyje augantys augalai yra kur kas atsparesni klimato kaitos smūgiams, o žaliava iš iškirstų teritorijų ateityje gali mažinti derlingumą ir branginti produktus. Jei miškų kirtimas ir toliau bus nepastebimas ES rinkoje, vartotojai ilgainiui mokės didesnę kainą.
Politinės stovyklos skaldosi: vieniems tai būtinas „pauzės mygtukas“, kitiems – tikslingas įstatymo išardymas
Europos žemdirbių organizacija Copa-Cogeca palankiai vertina atidėjimą ir vadina jį būtina pertrauka, teigdama, kad sistema turi būti dar supaprastinta ir kad nacionaliniai duomenų centrai privalo būti pilnai integruoti, jog smulkiesiems nebūtų užkrauta perteklinių pareigų. Žalieji EP nariai mato priešingai: jų teigimu, EPP nuosekliai „pjausto“ teisės aktą gabalais, o Komisija elgiasi pernelyg rizikingai vengdama paprasto techninio IT pataisymo.
Jų akimis, įstatymo atvėrimas iš naujo kenkia verslui, bendradarbiavimui su tiekimo šalimis ir žaliojo kurso patikimumui. EPP savo ruožtu ginasi, kad dabartinis balsavimas yra subalansuotas kompromisas, kurį remia 24 valstybės narės, ir kad taisyklių švelninimas laikinas, kol IT sistema bus veikianti.
Kairiųjų frakcija EP sprendimą vadina „dereguliacijos mašina“, žudančia įstatymus dar prieš jiems įsigaliojant. Grupės teigimu, atleidus reikalavimus galiniams tiekimo grandinės operatoriams ir atidėjus pareigas medienos, kakavos bei kaučiuko sektoriams, ES dar kartą pasiduoda didžiųjų kompanijų spaudimui. Tai, jų manymu, silpnina teisės aktą, kuris ankstesnėje EP kadencijoje buvo laikomas vienu kertinių įrankių stabdant miškų naikinimą partnerių valstybėse, įskaitant Indoneziją, JAV, Mercosur regiono šalis ir Vakarų Afriką.
Ši situacija tik dar labiau parodo, kad vilkinimas nėra neutralus sprendimas. Miškų nykimas toliau tęsiasi, klimato rizikos stiprėja, o rinkos dalyviai – tiek ūkininkai, tiek kavos ir šokolado pramonė – lieka įstrigę tarp politinių debatų, kurie ilgainiui gali kainuoti ne tik ekologiškai, bet ir ekonomiškai.
