Menininkės akibrokštas: apdovanojimo iš G. Nausėdos nepriėmė
Šeštadienį Prezidentūroje kilo skandalas, kai kultūros dirbtuvių „Šilainių sodai“ bendraįkūrėja Evelina Šimkutė atsisakė priimti prezidento Gitano Nausėdos įteikiamą apdovanojimą. Renginio metu, kuris buvo transliuojamas LRT eteryje, Šimkutės žodžių girdėti nebuvo, tačiau vėliau menininkė pateikė paaiškinimą savo feisbuko paskyroje.
„Šiandien atsisakiau priimti ir grąžinau anksčiau gautą „Lietuvos galios“ apdovanojimą ir kviečiau Prezidentą prisiimti atsakomybę už savo galios poziciją ginant vertybes ir laisvę.“ – rašė E. Šimkutė[1].
„Šilanių sodai“ akcentuoja, neva toks atsisakymas nėra praradimas, o vertybių patvirtinimas, kviečiant valstybės lyderius atsakingai naudoti savo galios poziciją. Platesniame kontekste dalis ankstesnių „Lietuvos galios“ dalyvių pasitraukė po to, kai G. Nausėda kultūros ministru paskyrė Igną Adomavičių iš „Nemuno aušros“, sukeldamas kultūros bendruomenės protestus, o vėliau ministerijos kontrolę perėmė socialdemokratai[2].
Prezidentas renginio metu akcentavo bendruomenių svarbą ir pilietinį aktyvumą, teigdamas, kad žmonės, įgyvendinantys socialinius projektus, kuriantys inovacijas ar stiprinantys bendruomenes, yra didžiausias valstybės turtas. Apdovanojimai buvo teikiami keturiose kategorijose – „Stipri Lietuva“, „Žalia Lietuva“, „Inovatyvi Lietuva“ ir „Teisinga Lietuva“ – o laureatais tapo įvairios bendruomenės ir iniciatyvos.
Kategorijoje „Žalia Lietuva“ apdovanojimą atsisakė priimti „Šilainių sodai“.
Ekspertas: plinta nauja mada viskam iš Seimo ir Prezidentūros sakyti „ne“
Tuo tarpu į tokią situaciją sureagavo ir Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, kad priešintis prezidentui ar valdantiesiems jau tapo savotiška tendencija[3].
„Tai yra mada, nutaikyta į politinio žemėlapio perbraižymą. Mes akivaizdžiai matome, kad dabartinės pozicijos rėmėjai elgiasi vienaip, o tie, kas save laiko opozicija dabartinei valdžiai ir Seime, ir Prezidentūroje, praktiškai visi pradeda vienodai elgtis. Jie sako „ne“ viskam, kas ateina iš Prezidentūros ir Seimo“, – teigė L. Kontrimas.
Ekspertas taip pat paaiškino ir dėl ko žmonės vis labiau kritiškai žvelgia ir į Jo Ekscelencijos darbą. Pasirodo pagrindinė priežastis – aiškios pozicijos nebuvimas.
„Neatmeskime galimybės ir suteikime progą ir Seimui, ir Prezidentūrai, kad jie irgi pradėtų permąstyti. Kadencijos liko dar labai daug. Gal vis dėlto galima daryti tam tikrus scenarijaus redagavimus ir po truputį susigrąžinti savo įtaką, galią ir įvaizdį“, – pridūrė politologas.
Į šią situaciją sureagavo ir politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, kirtęs, kad G. Nausėda neva sekantis per apkaltą pašalinto buvusio prezidento Rolando Pakso pėdomis.
Nausėdos reitingai pasiekė rekordines žemumas
Tuo tarpu prezidento G.Nausėdos reitingas pasiekė žemiausią lygį nuo kadencijos pradžios 2019 m. Palankiai jį vertina 45,2% gyventojų, nepalankiai – 32,3% (rugsėjį – 58,3% ir 21,6%). Kritika kilo dėl naujos Vyriausybės ministrų paskyrimų, įskaitant I. Adomavičių, dėl ko vyko kultūrininkų mitingas ir kai kurių renginių boikotas. Nemėgstamiausias politikas – „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis (50,4% nepalankiai)[4].
Tačiau populiarumo viršūnėse puikavosi šios pavardės: opozicijos lyderis Saulius Skvernelis (44,2%), „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga (39,6%), Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (37,4%) ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (36,4%). Premjerė Inga Ruginienė pirmą kartą su neigiamu balansu – 35,4% palankiai, 41% nepalankiai.
Tokiu būdu siekiama grįžti į valdžią per „užpakalines duris“?
Ne paslaptis, kad dabartinės pozicijos reitingų smukimas naudingas ne kam kitam, kaip dabar į paraštes nustumtiems konservatoriams – kuo labiau smuks pasitikėjimas dabartinėmis valdančiosiomis partijomis, tuo labiau tikėtina, kad augs pasitikėjimas opozicijoje likusiomis politinėmis jėgomis.
Partijų reitinguose lyderiauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (13,7%), toliau – Lietuvos socialdemokratai (12%), „Nemuno aušra“ (10%), opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (9,3%), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (7,4%) ir Liberalų sąjūdis (5,3%). Nepasinaudotų balsavimo teise būtų 11,4%, nežino, už ką balsuoti – 28,8%.
Sociologas Vladas Gaidys pažymi, kad reitingus lemia valdančiosios daugumos nesėkmės, lyderių pokyčiai ir politinės problemos, tuo tarpu opozicija įgyja pranašumą. Apklausą „Vilmorus“ atliko lapkričio 6–16 d., apklaustas 1 000 pilnamečių, maksimali paklaida ±3,1%.
