LRT pataisos nėra grėsmingos, mitingas – tik skaldymas?
Skandalas dėl LRT pataisų, palengvinančių LRT generalinio direktoriaus atleidimą bei biudžeto įšaldymą darosi panašios į vandens drumstimą. Mat buvęs LRT tarybos narys Artūras Račas atskleidė dar skandalingesnių detalių apie tai, kad tokios pataisos „stalčiuje“ gulėjusios jau ne vieną dešimtmetį.
A. Račas pabrėžia, kad dauguma šiuo metu protestuojančių nesupranta tikrosios situacijos ir demonstruoja išankstinį požiūrį, manydami esą „geresni“ ar „patriotiškesni“ už kitus. Jis primena, kad slaptas balsavimas dėl LRT direktoriaus atleidimo ir nuostata dėl „pažeisto viešojo intereso“ ilgą laiką veikė be didesnių pasekmių, todėl dabartinės pataisos iš esmės nekeičia LRT veikimo principų[1].
„Nevardysiu jų visų, tik priminsiu, kad slaptas balsavimas dėl LRT direktoriaus atleidimo įstatyme buvo beveik 20 metų ir išnyko tik pernai. Šią įstatymo nuostatą esu asmeniškai patikrinęs, kai buvau LRT Tarybos nariu. Ji veikė, A. Siaurusevičius nebuvo atstatydintas.“ – rašė buvęs LRT Tarybos narys.
Vienintelė pataisa, galinti turėti realią įtaką, pasak A. Račo, yra LRT Tarybos narių, reikalingų direktoriui atleisti, skaičiaus sumažinimas nuo 8 iki 6, tačiau Račas siūlo kompromisą – sumažinti iki 7, pabrėždamas, kad tikroji problema slypi žmonių požiūryje, o ne skaičiuose.
Istorija rodo, kad LRT Tarybos nariai veikia sąžiningai ir nepriklausomai
Kritikuodamas kai kuriuos „už laisvą LRT“ protestuotojus, jis atkreipia dėmesį, kad politikų deleguoti tarybos nariai taip pat yra kvalifikuoti, nepriekaištingos reputacijos ir turi laisvą mandatą balsavimui, o istorija rodo, kad daugelis žinomų Tarybos narių veikė sąžiningai ir nepriklausomai.
„Kodėl jie galvoja, kad politikų paskirti LRT Tarybos nariai darys tai, ką jiems lieps politikai ir šoks pagal jų dūdelę? Patirtis? Nežinau.
Bet priminsiu kelias pavardes. G. Ilgūnas, A. Jokubaitis, L. Gadeikis, Ž.Pečiulis, L. Jablonskienė, Anapilin išėjęs R. Sakadolskis, V. Plečkaitis, N. Černiauskas, T. Balžekas, D. Jastramskis, pagaliau R. Valatka ir net Jūsų nuolankus tarnas, rašantis šias eilutes. Jei neklystu, visus juos į LRT Tarybą skyrė politikai“ – rašė A. Račas.
LRT skelbia turinį net 5 kalbomis
Dar viena keista detalė – nacionalinis transliuotojas, išlaikomas Lietuvos žmonių lėšomis, kuria turinį net penkiomis kalbomis: vietine lietuvių kalba, anglų, rusų, lenkų ir ukrainiečių.
Įdomu ir tai, kad turinys kuriamas ir taip pastaruoju metu kompromituojama rusų kalba. Juk šią norima savotiškai ištrinti ir iš bendrojo ugdymo programų, tad kam LRT reikalingas rusiškas turinys – nejaugi nacionalinis transliuotojas neturėtų kurti išimtinai lietuviškai?
Mat net Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams jau tuoj pasirodys naujas reikalavimas turėti bent bazinį lietuvių kalbos išprusimą.
Žurnalistai protestuoja prieš politinį spaudimą
Tuo tarpu LRT žurnalistai tvirtina patiriantys politinį spaudimą iš valdžios ir viešame kreipimesi išreiškė nerimą dėl Seimo priimtų įstatymo pataisų, supaprastinančių generalinio direktoriaus atleidimą. Pasak jų, tokios pataisos gali sudaryti sąlygas politizuoti visuomeninį transliuotoją ir prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui bei kai kuriems Konstitucinio Teismo principams.
Darbuotojai pabrėžia, kad svarstant įstatymo pakeitimus nebuvo konsultuojamasi su žiniasklaidos ekspertais ar profesinėmis organizacijomis, todėl kyla įtarimų dėl politinių motyvų.
Reaguodami į situaciją, beveik 200 LRT darbuotojų pradėjo savaitės trukmės protestą, į eterį įtraukdami tylos minutes, skirtas priminti žiniasklaidos laisvės svarbą, ir kviečia visuomenę prisijungti prie gruodžio 9 d. protesto prie Seimo.
Be to, Seimas trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, kas, pasak transliuotojo, apsunkins audito išvadų įgyvendinimą ir pasiruošimą kritinėms situacijoms, nes numatytos technologinės ir kibernetinės investicijos per ateinančius septynis metus sieks apie 81 mln. eurų. Planuojama keisti ir finansavimo modelį nuo 2029 m., skiriant procentą surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo, o žiniasklaidos bendruomenė tikisi, kad diskusijos paskatins naują, ES standartus atitinkantį LRT valdymo ir finansavimo modelį.
Per 2024-iuosius LRT pajamos gerokai išaugo
Remiantis pateikta 2024 m. LRT finansine ataskaita, nacionalinio transliuotojo finansinė padėtis buvo stabili, nors ir priklausoma nuo valstybės biudžeto. Bendros pajamos išaugo iki 73,5 mln. Eur (2023 m. – 64,1 mln. Eur), daugiausia dėl didesnių biudžeto asignavimų (~ 63,95 mln. Eur). Išlaidos taip pat išaugo, ypač darbo užmokestis ir socialiniai mokesčiai (25,07 mln. Eur), programų kūrimas ir transliavimas, tačiau pajamos viršijo sąnaudas, tad finansinis rezultatas teigiamas (~ 0,78 mln. Eur)[2].
LRT investavo į ilgalaikį turtą ir programas, didindama investicijų apimtį iki 8,03 mln. Eur, o nusidėvėjimas padidėjo iki 5,35 mln. Eur. Komercinės veiklos pajamos lieka nedidelės (~ 2,23 mln. Eur), todėl organizacija stipriai priklauso nuo valstybės finansavimo.
2024 metų pabaigoje LRT turėjo 661 darbuotoją, iš kurių apie 517–520 dirbo turinio kūrimo, transliavimo ir žurnalistikos srityje. Tai reiškia, kad didžioji dalis personalo yra tiesiogiai susijusi su programų kūrimu ir žurnalistine veikla.
Atliktas auditas atskleidė spragų
Lapkritį paskelbti valstybės kontrolės atlikto audito rezultatai parodė, kad LRT 2024 m. pasiekė daugumą savo rodiklių, tačiau trūksta ilgalaikių matų pažangai vertinti, o viešųjų pirkimų kontrolė reikalauja būti sustiprinta. LRT dirbo 661 darbuotojas, biudžetas siekė 74,7 mln. eurų, iš jų beveik 73 mln. eurų sudarė valstybės lėšos, o vienam gyventojui transliuotojas kainavo 2,1 euro per mėnesį.
Auditas fiksavo neatitikimus 12 programų pirkimų, nors nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Autorinių sutarčių dalis augo, dalis sudaryta su etatiniais darbuotojais, todėl rekomenduojama riboti jas iki 5 proc. ir užtikrinti skaidrias atrankas.
Politinis atgarsis Seime buvo akivaizdus, tačiau pagrindinis audito tikslas – skaidrumas ir atsakomybė. LRT vadovybė pabrėžia, kad autorinės sutartys ir kai kurios pirkimų išimtys būtinos, pavyzdžiui, sporto transliacijoms, tačiau auditoriai ragina jas taikyti tik išimtiniais atvejais.
Siūloma aiškiai nustatyti tarybos ir administracijos atsakomybes, reglamentuoti atlygio principus, padidinti nemokamų transliacijų dalį iki 60 proc. ir gerinti prieinamumą: subtitrus, gestų kalbą, garsinį vaizdavimą. LRT lyderystė reitinguose neatleidžia nuo atsakomybės už skaidrumą, finansų tvarką ir turinio įvairovę.
