Sprendimas įšaldyti LRT biudžetą rodo griežtėjančias viešųjų finansų nuostatas: Latvija žengia radikaliau
Lietuvoje aną savaitę priimtas sprendimas iki 2029 metų įšaldyti LRT finansavimą tapo reikšmingu signalu, kad viešųjų išlaidų augimas artimiausiais metais bus ribojamas. Parlamentas nusprendė nepaisyti anksčiau planuoto asignavimų didėjimo ir iš esmės paliko biudžetą tokį patį infliacijos sąlygomis, o nuo 2029 m. dar mažins LRT skiriamą GPM ir akcizų dalį.
Visuomeniniam transliuotojui tai reiškia realų finansavimo mažėjimą. Tačiau platesniame Baltijos šalių kontekste būtent Latvija pereina prie daug sistemingesnės ir griežtesnės biudžeto konsolidacijos, kuri gerokai lenkia Lietuvos tempą.
Latvijos Seimas galutinai pritarė pataisoms, kuriomis 2026 m. partijų finansavimas bus skaičiuojamas pagal 2024 m. minimalią algą, o ne pagal tikėtiną 2025 m. dydį. Šis sprendimas leis sutaupyti apie 760 tūkst. eurų, tačiau tai tik simbolinis taupymo segmentas žvelgiant į visą konsolidacijos mastą. Finansų ministerija skelbia, kad 2026–2028 m. biudžeto išlaidos bus sumažintos net 844,1 mln. eurų – tai viena didžiausių planuojamų išlaidų korekcijų Latvijos istorijoje.[1]
Latvija įšaldo partijų finansavimą ir planuoja sumažinti viešąsias išlaidas
Jau 2026 m. išlaidos bus mažinamos 243,4 mln. eurų, o papildomas 30 mln. eurų taupymas per trejus metus bus pasiektas mažinant viešojo skolos aptarnavimo kaštus. Ministerijos atlikta išlaidų peržiūra numato, kad kiekviena ministerija turės optimizuoti savo programas ir atsisakyti mažesnio efektyvumo priemonių.
Latvija šiuo metu vykdo nuoseklią politinių prioritetų perorientavimo reformą: biudžeto mažinimas nėra savaiminis tikslas, bet būdas perskirstyti lėšas į sritis, kurios laikomos strategiškai svarbiausiomis[2]. Šalis 2026 m. nacionaliniam saugumui numato skirti 448,3 mln. eurų papildomų investicijų.
Tai apima karinės įrangos įsigijimą, karių rengimą, priešmobilumo sistemos kūrimą, pasienio ir kibernetinio saugumo stiprinimą, paramą savivaldybėms pasienio regionuose. Šie skaičiai rodo aiškų šalies siekį spartinti gynybos modernizaciją.
Saugumas, sveikata, šeimos ir švietimas tampa Latvijos biudžeto prioritetais
Šeimų gerovei Latvijos biudžete numatyta 94,8 mln. eurų naujų investicijų: gimdymo pašalpa 2026 m. didės iki 600 eurų, vaiko priežiūros išmoka – iki 298 eurų per mėnesį, o globėjams ir įtėviams numatomas reikšmingas finansinės paramos didinimas. Nedarbingi globėjai bus draudžiami valstybės lėšomis – tai laikoma esminiu socialinės apsaugos pokyčiu.
Sveikatos apsaugos srityje bus plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, įvedama iki 10 eurų kompensacija už vaistininkų paslaugas išrašant receptinius vaistus, asmenys su I grupės invalidumu bus visiškai atleisti nuo šių mokesčių. Investuojama į motinos ir vaiko sveikatą, ankstyvą diagnostiką, paliatyviąją priežiūrą ir regioninių šeimos gydytojų stiprinimą.
Švietimui numatyti papildomi 45 mln. eurų naujam mokytojų atlygio modeliui ir pagalbos personalo finansavimui, siekiant mažinti regioninę nelygybę ir užtikrinti vienodą ugdymo kokybę visoje šalyje.
Latvijos 2026 m. biudžetas numato 16,064 mlrd. eurų pajamas ir 17,945 mlrd. eurų išlaidas – valstybė aiškiai renkasi kryptį, kurioje taupymo priemonės derinamos su tikslingais, didelio masto strateginiais įsipareigojimais. Latvijos pasirinktas modelis – vienas griežčiausių visame regione.
