Šveicarai atmetė siūlymus privalomąją tarnybą taikyti moterims ir įvesti paveldėjimo mokestį
Sekmadienį vykusiame nacionaliniame referendume Šveicarijos rinkėjai aiškiai atmetė dvi iniciatyvas, kurios būtų reikšmingai pakeitusios šalies socialinę ir fiskalinę struktūrą. Pirmoji – siūlymas išplėsti privalomąją karinę arba civilinę tarnybą moterims – daugelyje kantonų nesurinko net 20 procentų palaikymo.
Išankstiniai skaičiavimai rodo, kad apie 84 proc. rinkėjų pasisakė prieš. Šiuo metu privalomąją tarnybą atlieka tik vyrai: jie gali rinktis karinę tarnybą, civilinę gynybą arba alternatyviąją civilinę tarnybą, o visiškai atsisakantys tarnybos moka specialų mokestį. Kasmet tokią prievolę įvykdo maždaug 35 tūkst. vyrų[1].
Iniciatyvos autoriai argumentavo, kad visuotinis modelis sustiprintų šalies saugumą ir pasirengimą stichinėms nelaimėms, kibernetinėms grėsmėms ar krizinėms situacijoms Europoje. „Norime ilgalaikiu laikotarpiu sustiprinti Šveicarijos saugumą ir sanglaudą“, – televizijai „Tagesschau“ sakė iniciatyvos šalininkė Noémie Roten, pati atlikusi karinę tarnybą. Jos teigimu, lygybės principas reikalautų, kad prievolė galiotų visiems piliečiams, nepriklausomai nuo lyties.
Tačiau politiškai siūlymas liko izoliuotas. Neįprastai plati partijų koalicija – nuo socialdemokratų iki dešiniųjų Šveicarijos liaudies partijos (SVP) – pasisakė prieš. Kritikai akcentavo, kad moterys jau dabar atlieka didžiąją dalį neapmokamo rūpybos darbo, todėl naujos pareigos būtų nesąžiningos.
Taip pat pabrėžta rizika darbo rinkai: įpareigojimas laikinai pasitraukti iš darbo galėtų lemti didelius ekonominius nuostolius. Dalis ekspertų priminė ir administracinius kaštus – sistemai reikėtų didelių pertvarkų norint pritraukti šimtus tūkstančių naujų šauktinių.
„Super turtingiems“ skirtas paveldėjimo mokestis sukėlė diskusijas dėl šalies patrauklumo ir galimų ekonominių pasekmių
Antroji iniciatyva, dėl kurios balsavo rinkėjai, siūlė įvesti 50 proc. paveldėjimo ir dovanų mokestį turtui, viršijančiam 50 mln. Šveicarijos frankų. Jaunųjų socialistų (Juso) teigimu, tokia priemonė būtų taikoma vos maždaug 2 500 žmonių šalyje, o gautos pajamos būtų skirtos klimato kaitos mažinimui.
„Tai yra teršėjas moka principas“, – aiškino Juso vadovė Mirjam Hostetmann, tvirtindama, kad itin turtingi asmenys prisideda prie didžiausios taršos dalies. Vis dėlto iniciatyva iškart susidūrė su griežta kritika. Federalinės institucijos perspėjo, kad toks mokestis mažintų Šveicarijos patrauklumą tarptautiniam kapitalui, ypač mobiliems šeimos biurams ir daugiamilijoniniams aktyvams.
Pradinė projekto versija net numatė retroaktyvų taikymą, o tai sukėlė ypač aštrų verslo organizacijų ir mokesčių teisininkų pasipriešinimą. Vėliau šis aspektas buvo sušvelnintas, bet išliko nerimas dėl ilgalaikių pasekmių[2].
Ekonomistai perspėjo, kad mokestis galėtų apsunkinti šeimos verslų perdavimo procesus. Stadler Rail savininkas Peteris Spuhleris iniciatyvą viešai pavadino „katastrofa Šveicarijai“. Žiniasklaida, įskaitant „Financial Times“, skelbė, jog kai kurios bendrovės ir pasiturintys privatūs asmenys jau svarsto galimybę iškelti savo rezidencijas, už kurias moka mokesčius į kitas jurisdikcijas. Tokiame kontekste nenuostabu, kad apie 79 proc. rinkėjų pasisakė prieš šį siūlymą.
Abi iniciatyvos žlugo tiesioginės demokratijos procese, atskleidusios didelį rinkėjų nepasitikėjimą
Rinkimai vyko Šveicarijos tiesioginės demokratijos kontekste, kuriame piliečiai gali reguliariai spręsti dėl svarbiausių politinių klausimų. Nacionaliniai referendumai rengiami keturis kartus per metus, o tam, kad būtų surengtas vadinamasis pasirenkamasis referendumas, prieš naują įstatymą per 100 dienų reikia surinkti 50 tūkst. parašų.
Jei balsuojama dėl konstitucijos keitimo, privalomas dvigubas daugumos reikalavimas – balsų ir kantonų. Šį kartą nei tarnybos išplėtimas, nei paveldėjimo mokestis nesulaukė platesnės politinės paramos, o apklausos dar prieš balsavimą prognozavo triuškinamus pralaimėjimus.
Abiejų iniciatyvų šalininkai bandė argumentuoti ilgalaikiais saugumo ir klimato tikslais, tačiau daugumai rinkėjų rizikos – tiek ekonominės, tiek socialinės – pasirodė didesnės nei žadėta nauda. Rezultatai parodė konservatyvią Šveicarijos visuomenės nuostatą svarbiausiais klausimais ir tendenciją atsargiai vertinti siūlymus, galinčius iš esmės keisti nusistovėjusią tvarką.
