Nepasitenkinimą išreiškė darbuotojai – su jais nebuvo tartasi
LRT žurnalistai ir darbuotojai viešame kreipimesi teigia patiriantys beprecedentį politinį spaudimą ir matantys kryptingas pastangas silpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą. Jų teigimu, dalis politikų viešojoje erdvėje skleidžia klaidinančią informaciją apie LRT, taip mėgindami sumenkinti pasitikėjimą žiniasklaida ir supriešinti ją su visuomene. Didžiausio pasipiktinimo sulaukė Seimo priimtos pataisos supaprastinti nacionalinio transliuotojo direktoriaus atleidimo tvarką.
Šį nerimą sustiprina Seime skubiai svarstomos LRT įstatymo pataisos, numatančios paprastesnę procedūrą generaliniam direktoriui atleisti – tai, anot žurnalistų, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir gali nesutapti su Konstitucinio Teismo doktrina[1].
Darbuotojai atkreipia dėmesį, kad įstatymo pakeitimai svarstomi neįtraukiant žiniasklaidos ekspertų, akademikų ar profesinių organizacijų, todėl kelia įtarimų dėl politinių motyvų. Pasak jų, tokie sprendimai sudarytų sąlygas politizuoti visuomeninį transliuotoją ir leistų kiekvienai naujai valdžiai siekti paskirti jai palankų vadovą.
Žurnalistai pabrėžia, kad panaši praktika jau pasiteisino autoritarinėmis kryptimis judančiose Europos šalyse, kur žiniasklaidos nepriklausomumo ribojimas prisidėjo prie demokratinių normų nykimo.
Visą savaitę LRT eteryje įsiterps „tylos minutės“
Reaguodami į situaciją, beveik 200 LRT darbuotojų pradeda savaitės trukmės protestą. Protesto metu eteryje bus skelbiamos tylos minutės, žiūrovams primenama apie žiniasklaidos laisvės svarbą ir pateikiami tarptautiniai pavyzdžiai, rodantys pasekmes, kai visuomeninis transliuotojas tampa politinės valdžios įrankiu. Visuomenė taip pat kviečiama pasirašyti peticiją ir prisijungti prie protesto akcijos, vyksiančios prie Seimo gruodžio 9 dieną.
Kreipimesi žurnalistai pabrėžia, kad jų tikslas nėra ginti konkrečias pareigybes ar asmenis – jie esą siekia apsaugoti principą, jog visuomeninis transliuotojas privalo likti nepriklausomas nuo politinio spaudimo.
LRT darbuotojai užtikrina, kad nepaisant protesto, jie ir toliau vykdys savo profesines pareigas, laikysis įstatymų ir žurnalistinės etikos, nes, kaip teigiama kreipimosi pabaigoje, jų darbas yra skirtas ne politikams ar institucijoms, o visuomenei.
Ištraukė dar vieną kortą: apsunkins audito išvadų įgyvendinimą?
Praėjusią savaitę Seimas nutarė 3 metams įšaldyti LRT biudžetą. To nebūtų gana, prieš lėšų įšaldymą pasisakantis LRT valdančiųjų panosėn ištraukė ir dar vieną kortą – esą biudžeto įšaldymas apsunkins Valstybės kontrolės audito išvadų įgyvendinimą ir pasiruošimą „dienai X“. LRT teigia, kad per ateinančius septynis metus technologinio ir kibernetinio saugumo, kilnojamų TV ir radijo stočių atnaujinimo bei ekstremalių situacijų valdymo išlaidos sieks apie 81 mln. Eur, o biudžeto įšaldymas neleidžia tinkamai pasiruošti šioms investicijoms[2].
Visuomeninis transliuotojas taip pat pabrėžia, kad toks sprendimas esą prieštarauja ES Žiniasklaidos laisvės akto nuostatoms, numatančioms pakankamą ir tvarų finansavimą. Auditą atlikusi Valstybės kontrolė išskyrė trūkumus paslaugų pirkimuose be viešųjų konkursų ir socialinių garantijų užtikrinime darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis.
Be biudžeto įšaldymo, Seimas priėmė pataisas, leidžiančias LRT generalinį direktorių atleisti slaptu balsavimu pusės tarybos narių dauguma, nors iki šiol reikėdavo dviejų trečdalių. LRT taryba ragina išlaikyti kvalifikuotą daugumą, o žiniasklaidos bendruomenė bei opozicija sprendimus vertina kaip kišimąsi į transliuotojo veiklą ir svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą, galimi mitingai.
Nuo 2029 m. planuojama keisti finansavimo modelį, skiriant procentą surinkto gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo, o Interneto žiniasklaidos asociacija tikisi, kad diskusijos paskatins naują, ES standartus atitinkantį transliuotojo valdymo ir finansavimo modelį.
