Italijoje ir Kroatijoje areštuoti asmenys dėl sukčiavimo su mokesčiais
Europos prokurorai paskelbė apie plataus masto tyrimą, per kurį Italijoje ir Kroatijoje buvo sulaikyti mažiausiai šeši asmenys, įtariami dalyvavę daugiamilijoninėje PVM sukčiavimo schemoje.
Per reidus dešimtyse objektų pareigūnai rado nekilnojamojo turto, prabangių automobilių, brangių papuošalų ir daugiau nei milijoną eurų grynaisiais. Europos prokuratūros teigimu, tyrimas atskleidė aiškiai organizuotą tinklą, kurio branduolį sudarė trys įtariamieji – bendrovių steigėjai ir vadovai, sukūrę nusikalstamą struktūrą, veikusią abiejose valstybėse.
Šie asmenys per fiktyvias įmones registravo prekių judėjimą tarp ES šalių ir tokiu būdu siekė neteisėtai susigrąžinti PVM, nors realūs mokesčiai nebuvo sumokėti[1].
Tyrėjai nustatė dešimtis fiktyvių įmonių ir užšaldė pagrindinių įtariamųjų sąskaitas
Kroatijos policija atliko šešis sulaikymus, o Italijos pareigūnai Neapolyje užšaldė įtariamųjų vadų bankų sąskaitas. Tyrėjų duomenimis, šie asmenys valdė dešimtis įmonių keliose šalyse, o jų tikslas buvo vienas – kurti fiktyvius sandorius, kurie suteiktų pagrindą PVM susigrąžinimui.
Prokurorai taip pat paprašė teismo skirti suėmimą ir uždrausti toliau vadovauti įmonėms dar 27 asmenims, susijusiems su schema. Tokie ribojimai yra įprasta praktika, kai siekiama sustabdyti jau veikiančią nusikalstamą grandinę ir neleisti jai tęsti veiklos per kitus juridinius asmenis.
Sukčiavimo schema atitinka vadinamąjį karuselinio PVM sukčiavimo modelį
Europos prokuratūra nurodo, kad įtariamieji naudojo tuščias įmones, registravusias neegzistuojančius elektronikos ir higienos prekių siuntimus tarp ES šalių. Tai klasikinis „karuselinis“ sukčiavimo modelis, kurį Europolas apibrėžia kaip vieną brangiausių ES mastu – nuostoliai gali siekti dešimtis milijardų eurų kasmet.
Schemos mechanizmas paprastas: įmonės deklaruoja prekes, už kurias PVM sumokėti nereikia, tačiau vėliau prašo jo grąžinimo, nors realaus sandorio nebuvo.
Tokios situacijos sudaro sąlygas tarptautiniams tinklams veikti nebaudžiamai, jei valstybės narės veiksmų nekoordinuoja. Būtent todėl EPPO pabrėžia, kad bendros operacijos kaip ši yra būtinos, nes sukčiavimo tinklai vis dažniau veikia kelių šalių mastu, išnaudoja skirtingų jurisdikcijų taisykles ir siekia paslėpti pinigų srautus per tarpininkus.
