Graikija rengiasi pertvarkyti mokesčių sistemą, kad šeimos mokėtų mažiau mokesčių
Graikija pristatė vieną ambicingiausių demografinės politikos paketų Europoje, o jo centre – mokesčių sistema, aiškiai palanki šeimoms, auginančioms vaikus. Premjeras Kyriakosas Mitsotakis paskelbė, kad 2026 m. bus skirta 1,76 mlrd. eurų, o mokesčių tarifai tiesiogiai priklausys nuo vaikų skaičiaus.
„Pirmą kartą mūsų šalyje turime išsamų demografinį planą, kuris sprendžia problemą visais aspektais“, – sakė jis, pabrėždamas, kad „šeimos apsauga yra vyriausybės politikos centre“. Pagal siūlomą modelį pirmojo dydžio pajamų tarifas mažėtų palaipsniui – nuo 22 proc. iki 18 proc. su vienu vaiku, iki 16 proc. su dviem, o keturių vaikų ir didesnės šeimos pirmoje zonoje būtų apmokestinamos nuliu[1].
Premjeras neslėpė principo: „Kuo daugiau vaikų turi šeima, tuo didesnės bus mokesčių lengvatos.“ Tai – ilgalaikė programa, kuri augtų nuo 3 tūkst. šeimų 2026 m. iki 50 tūkst. 2035-aisiais. Vyriausybė argumentuoja, kad po finansinės krizės susitraukusi darbo rinka ir išvykusių jaunų žmonių skaičius reikalauja būtent tokio masto investicijų, o ne laikinų kompensacijų.
Graikijos gimstamumo krizė rodo, kad yra daugiau problemų
Nors finansinis paketas didelis, Mitsotakis pripažino, kad klausimas nėra vien ekonominis. Šalis fiksuoja vos 7,3 gimimų tūkstančiui gyventojų – vieną žemiausių rodiklių Europoje, tačiau premjeras atkreipė dėmesį į gilesnes priežastis.
„Tai nėra vien tik gerovės ar finansinio stabilumo problema“, – teigė jis. „Yra ir kitų priežasčių, kurias turime daug giliau analizuoti, jei norime ją išspręsti.“ Konferencijoje „Demografija ir Graikija 2040“ jis akcentavo ne tik mokesčių reformą, bet ir būsto programas jauniems žmonėms, geresnes sveikatos ir švietimo paslaugas regionuose ir platesnį verslo dalyvavimą, pavyzdžiui, darželių įrengimą darbovietėse ar priedus darbuotojams, auginantiems daugiau vaikų.
Mitsotakis pabrėžė, kad „šeima yra ląstelė, ant kurios laikosi socialinė sanglauda“, o Graikija siekia sekti šalimis, kurios renkasi demografinį modelį be masinės imigracijos, kaip Vengrija, o ne tomis, kurios darbo jėgos trūkumus bando spręsti atvirų durų politika.
Jo teigimu, senėjimas – ne mažesnis iššūkis nei žemas gimstamumas, todėl politika turi būti daugiasluoksnė, apimanti ir jaunų šeimų materialinę padėtį, ir kultūrinius lūkesčius.
Parama šeimoms Graikijoje tampa demografinių problemų sprendimu
Diskusijų dėl migracijos premjeras taip pat neišvengė, tačiau jo laikysena buvo aiškiai apibrėžta. „Darysime viską, kas įmanoma, kad niekas neteisėtai nepatektų į mūsų šalį“, – sakė Mitsotakis. Jis patvirtino, kad Graikija nesvarstys masinės migracijos kaip demografinio sprendimo, tačiau išliks atvira legaliai darbo jėgai pagal dvišales sutartis – tokias kaip su Egiptu ar Indija.
Tokie migrantai, pasak premjero, atvyksta tam, kad užpildytų konkrečias darbo rinkos spragas, o ne tam, kad ilgainiui pakeistų demografinę struktūrą; pasibaigus leidimams jie grįžta į kilmės šalis. Kita kategorija – tarptautinę apsaugą gavę pabėgėliai, kuriems, anot jo, „reikia padėti“, kaip neseniai atvykusiems sudaniečiams, dirbsiantiems žemės ūkyje po parengiamųjų mokymų.
Vis dėlto premjeras akcentavo, kad pirmiausia reikia išnaudoti šalies vidinį potencialą – žmones, nedalyvaujančius darbo rinkoje. Toks požiūris aiškiai atskleidžia Graikijos kryptį: stiprinti vietines šeimas, neperduoti demografinės politikos migracijai ir kartu taikyti ribotą, tikslinę darbo migraciją ten, kur jos iš tiesų reikia.
Mitsotakis užsiminė ir apie platesnę ateities viziją – inovacijų ministeriją, dirbtinio intelekto plėtrą ir universitetų bei verslo bendradarbiavimą, taip parodydamas, kad demografijos klausimas jam yra ne tik socialinis, bet ir strateginės valstybės raidos pamatas.
