Iki 2029-ųjų įšaldytas LRT biudžetas: finansavimas išliks kaip ir šiemet
Seimas ketvirtadienį nusprendė, kad Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) iki 2029 metų iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos liks tokios pat, kaip ir šiemet. Už pasiūlymą balsavo 70 parlamentarų, prieš nebuvę, du susilaikė, o opozicija balsavime nedalyvavo. Projektą palaikė daugiausia socialdemokratai, „Aušros“ frakcijos nariai bei kai kurie Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.
Nuo 2029 metų planuojama sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį nuo 1 % iki 0,75 %, o akcizų pajamas – nuo 1,3 % iki 0,8 %. Šiemet LRT biudžetas sudaro 79,6 mln. eurų, o iki šio sprendimo 2026 metų biudžetas buvo numatytas 88,2 mln. eurų[1].
Sprendimas sukėlė politinių nuomonių skirtumų. Liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas kritikavo biudžeto „įšaldymą“, pabrėždamas, kad visuomeninis transliuotojas nuskriaudžiamas. R. Žemaitaitis argumentavo, kad LRT finansavimas pastaraisiais metais augo, bet paslaugų kokybė nepakankama, todėl siūloma lėšas skirti kultūrai.
Seimo darbotvarkėje taip pat yra pasiūlymas 2026 metų biudžetą sumažinti iki 56 mln. eurų, kas galėtų palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Tarptautinės organizacijos kritikuoja politinį spaudimą LRT, o teisininkai įspėja, kad siūlomi pokyčiai gali prieštarauti Konstitucijai. Opozicija siūlė projektus išbraukti iš darbotvarkės, tačiau valdančiųjų frakcijos tam pasipriešino.
Žemaitaitis: LRT tampa statybų bendrove?
Į tokį sprendimą savo socialinėje paskyroje sureagavo ir pats R. Žemaitaitis, rėžęs, kad „Nemuno aušros“ pozicija, LRT finansavimo įšaldymas esą „geriau tai ir toliau būna bent jau televizija, o ne bunkeris“[2].
„Tiesiog trims metams apsiribokime standartinėmis lėšomis, kurių tikrai pakaks televizinei veiklai. Kiek sutaupysime – tiek kultūrai, nes jai tikrai labai trūksta.
LRT finansavimas šiuo metu labiau primena kažkokį statybų sektorių. Tai bunkeris, tai pasiruošimas karui, tai naujas pastatas. Tokie apetitai jau netelpa į jokius vartus.“ – rašė R. Žemaitaitis.
Nuaidėjus Žemaitaičio pasiūlymui, pasigirdo LRT direktorės nuogąstavimai
Praėjusią savaitę „Aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis pasiūlė įšaldyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimą trejiems metams, siūlant transliuotojui kasmet skirti apie 80 mln. eurų – tiek pat, kiek ir šiemet. Biudžeto ir finansų komitete siūlymui pritarė septyni nariai, keturi balsavo prieš, o komiteto pirmininkas Algirdas Sysas susilaikė, tikėdamasis, kad Seimas šiuo laikotarpiu suras naują finansavimo modelį, mažinant politinę įtaką LRT.
Tačiau tam labai priešinosi dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tvirtinusi, kad įšaldžius transliuotojo biudžetą, LRT nebeturės galimybės pasiruošti dienai „X“.
Norima keisti ir transliuotojo direktoriaus atleidimo tvarką
Tuo tarpu R. Žemaitaitis pametėjo ir dar vieną idėją – supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo mechanizmą. Dabartinė tvarka numato, kad generalinį direktorių galima atleisti tik tuomet, jei tam pritaria du trečdaliai tarybos narių. Siūloma sumažinti kartelę iki pusės narių ir įvesti slaptą balsavimą. Šią iniciatyvą palaiko „Nemuno aušros“ partneriai socialdemokratai, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir premjerė Inga Ruginienė.
Tuo tarpu LRT taryba pabrėžia, kad vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos narių pritarimo. Tarybos teigimu, tokia tvarka užtikrina organizacijos valdymo stabilumą ir atitinka gerąją valdysenos praktiką. Kritikai įspėja, kad siūlomas supaprastinimas gali padidinti politinę įtaką transliuotojui ir kelti grėsmę jo nepriklausomumui.
