Į protestą prie Seimo būrėsi statutiniai pareigūnai
Šie metai – turbūt rekordiniai įvairių profesijų atstovų protestų prasme. Štai turbūt būtų jau sunku surasti tuos, kurie dar neprotestavo, mat į gatves suplūdo kone visi – ir statutiniai pareigūnai, ir pedagogai, ir kultūrininkai, sportininkai, ir nuo kėdžių sukilo net LRT žurnalistai.
Šimtai Lietuvos pareigūnų – policininkų, ugniagesių, pasieniečių ir kitų statutinių darbuotojų – antradienį susirinko prie Seimo protestuoti prieš nepakankamą teisėsaugos institucijų finansavimą. Protesto akcija „Popierinis saugumas“ simbolizavo iš tarnybos pasitraukusius kolegas, kurie nebegali dirbti dėl mažų algų ir prastų darbo sąlygų. Daugeliui pareigūnų atlyginimai nesiekia net 1 tūkst. eurų „į rankas“, o numatyti kitų metų pakėlimai daugeliui reiškia vos simbolinį padidėjimą.
Problema glūdi ir netolygioje algų sistemoje: didesni priedai skiriami tik patyrusiems darbuotojams su ilgalaikiu stažu, tuo tarpu jaunesni, daug darbo atliekantys pareigūnai gauna minimalų padidinimą. Dėl šios priežasties kai kurie pareigūnai negali planuoti šeimos gyvenimo, o prastai finansuojama sistema lemia, kad darbuotojai palieka tarnybą. Profesinės sąjungos siekia, kad bazinis statutinių pareigūnų atlyginimas prasidėtų nuo 1,5 tūkst. eurų „į rankas“[1].
Kitų metų biudžeto projekte statutinių pareigūnų algoms numatyta 24,1 mln. eurų, vidutinis atlyginimas turėtų augti apie 5 proc. Visai vidaus reikalų sistemai planuojamas 1,07 mlrd. eurų finansavimas, tačiau profesinės sąjungos skaičiuoja, kad trūksta daugiau nei 150 mln. eurų visai statutinei sistemai ir 30 mln. eurų didesnėms algoms.
Protestuotojai paragino valdžią imtis sprendimų, kad pareigūnai liktų tarnyboje ir valstybė užtikrintų viešą saugumą.
Mitingą žada ir Baltarusijoje dar įstrigę vežėjai
Protestuoti žada ir vežėjai, jei Vyriausybė nesudarys aiškaus plano, kaip spręsti Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos vilkikų problemą. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas teigia, kad vežėjų veiksmai šiuo metu yra neprognozuojami, o dalis transporto priemonių perregistruojama Latvijoje. Krovininis transportas iš specialių aikštelių nepajudėjo, o pasienio punktų duomenys rodo, kad į Lietuvą grįžta tik tie vilkikai, kurie išvyko prieš sienos atidarymą[2].
Valdžia teigia daranti viską, kad vilkikai ir jų turinys grįžtų į Lietuvą. Opozicija siūlo į derybas įtraukti JAV, pasitelkiant diplomatinius kanalus su Minsku, o užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina ES skubiai priimti sankcijas. Premjerė Inga Ruginienė pažadėjo, kad Nacionalinio saugumo komisija netrukus svarstys galimus sprendimus. Kol kas vežėjai lieka įstrigę, todėl protestų grėsmė išlieka reali.
Mokytojų streikas baigėsi jų naudai
Tuo tarpu po ilgų derybų profesinės sąjungos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susitarė dėl pedagogų atlyginimų didinimo nuo 2026 metų pradžios. Pagal susitarimą, bazinis darbo užmokestis augs 8,41 proc., tačiau realus įgyvendinimas priklausys nuo papildomų 100 mln. eurų finansavimo. Iki tol dar laukia biudžeto derinimo su Finansų ir Socialinės apsaugos ministerijomis.
Susitarimas numato ir ilgalaikes perspektyvas: 2027–2028 m. algos turėtų augti bent tiek, kiek prognozuojamas vidutinio atlyginimo kilimas, pridėjus 5 proc., o iki 2030 metų tikslas – pasiekti, kad dėstytojų, tyrėjų ir mokslo darbuotojų vidutinis atlyginimas siektų ne mažiau kaip 4 850 eurų. Derybos artėja prie pabaigos, o galutinis atlyginimų didinimas priklausys nuo biudžeto patvirtinimo ir politinės valios.
Nuo kėdžių kyla ir žurnalistai
Lietuvos žurnalistų organizacijos pareiškė susirūpinimą Seime siūlomomis pataisomis, kurios supaprastintų LRT direktoriaus atleidimą. Jie teigia, kad pakeitimai gali leisti politikų deleguotiems tarybos nariams atleisti vadovą politiniais sumetimais ir pakenkti transliuotojo nepriklausomybei[3].
Pagal siūlymus, direktorius galėtų būti atleistas, jei už tai balsuotų pusė tarybos narių, o dabar reikia dviejų trečdalių daugumos ir viešo intereso pagrindo. Žurnalistai ragina Seimą nepritarti pataisoms ir įtraukti žiniasklaidos atstovus į tolimesnius svarstymus, o esant grėsmei – organizuoti protestus ginant žodžio laisvę.
Nepaisant to, nei vienam iš šių žurnalistų neužkliuvo rengiamas dezinformacijos įstatymų projektas, kuriuo būtų nemenkai cenzuruojamas visuomenei pateikiamas turinys. Pagal pasiūlymus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos galės nurodyti, kokį turinį privaloma pašalinti, o nevykdant nurodymų būtų numatoma administracinė atsakomybė, taip pat bus reglamentuota atsakomybė už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą dezinformacijai skleisti.
Prie finalinio kultūros atstovų protesto jungiasi ir sportininkai
Praėjusią savaitę Nacionalinė sportininkų asociacija pareiškė solidarumą protestuojančiai kultūros bendruomenei ir pranešė apie savo dalyvavimą penktadienį prie Seimo vykusiame finaliniame mitinge „Kokios valstybės mes norime?“[4].
Tokia akcija neva vainikavo Kultūros asamblėjos protesto mėnesį „Mes esame kultūra“ ir simbolizuoja bendruomenių vienybę prieš galimą politinę įtaką ministerijoje, kaip nurodė protesto organizatoriai.
Kultūrininkų protestai prieš I. Adomavičių
Tuo tarpu dar rugsėjo mėnesį kultūrininkai ėmėsi protestuoti prieš tuo metu į kultūros ministrus paskirtą aušrietį I. Adomavičių. Bendruomenė reiškė nepritarimą prezidento sprendimui ir kritikavo ministro kandidatūrą dėl trūkstamų žinių apie kultūrą, lyderystės stokos bei galimos partinės įtakos.
Protestai vyko Daukanto aikštėje Vilniuje, o demonstrantai simboliškai atkreipė dėmesį ir į regionų kultūros interesus, laikydami plakatus su šūkiu „Kultūra yra gyva“ bei kitais kūrybiškais pareiškimais.
Žymūs kultūros atstovai, menininkai ir kūrėjai ragino visuomenę palaikyti bendruomenės protestą ir apsaugoti kultūros sektoriaus vertybes. Demonstrantai neva taip siekė užtikrinti, kad Kultūros ministerijos vadovybė būtų kompetentinga ir nepriklausoma nuo partinės įtakos.
Ūkininkai protestavo prieš progresinius mokesčius ir NT įstatymo pakeitimus
Susiburti į protesto akciją vasaros pradžioje jau spėjo šalies ūkininkai. Vilniuje mitinge „NE – mokesčių buldozeriui“ dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių ir šimtai traktorių, protestuojančių prieš siūlomus progresinius GPM tarifus ir naują nekilnojamojo turto mokestį.
Savo ruožtu ūkininkai reikalavo mažesnių tarifų – 20 proc. didesnėms ir 15 proc. mažesnėms pajamoms – bei priešinasi 10 proc. mokesčiui žemės ūkio technikai.
