Žemaitaičio siūlymas – įšaldyti LRT finansavimą trejiems metams
„Aušriečių“ frakcijos Seime lyderis Remigijus Žemaitaitis pasiūlė įšaldyti LRT finansavimą, siūlant ateinančius trejus metus transliuotojui skirti apie 80 mln. eurų kasmet – tokią pačią sumą, kaip šiemet.
Šiam siūlymui Biudžeto ir finansų komitete pritarė septyni nariai, keturi balsavo prieš, o komiteto pirmininkas Algirdas Sysas susilaikė, tikėdamasis, kad per šį laikotarpį Seimas sugebės surasti naują LRT finansavimo modelį, mažinant politinę įtaką transliuotojui[1].
Pagal dabartinę tvarką LRT gauna 1 proc. užpraeitų metų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 1,3 proc. akcizo pajamų, o po 2029 metų siūloma šiuos procentus sumažinti iki 0,75 proc. GPM ir 0,8 proc. akcizo pajamų. Finansavimas pastaraisiais metais sparčiai augo: nuo 46,3 mln. eurų 2020 m. iki 72,88 mln. 2024 m., o kitų metų biudžete nacionaliniam transliuotojui numatyta daugiau nei 88 mln. eurų. Pagal įstatymą asignavimų suma negali būti mažesnė nei 2019 m.
Tačiau tokį siūlymą griežtai sukritikavo opozicija. Konservatorius Mindaugas Lingė teigė, kad įšaldymas prieštarauja žiniasklaidos laisvei ir gali būti nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, o Gintarė Skaistė patvirtino, kad partija ketina kreiptis į KT.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė perspėjo, jog įšaldžius finansavimą transliuotojas nebegalės pasiruošti „dienai X“ – saugos priemonėms, kibernetinių grėsmių valdymui ir kitoms neatidėliotinoms funkcijoms, todėl situacija gali turėti rimtų pasekmių.
Sinkevičius: įšaldžius LRT finansavimą lėšos bus skirtos kultūrai
Tuo tarpu socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigia, kad pritarus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui įšaldyti LRT finansavimą, atsilaisvinusios lėšos turėtų būti skiriamos kultūros sektoriui. Anot jo, įvairūs finansavimo variantai buvo aptarti koalicijoje, o socialdemokratai kartu su komiteto pirmininku Algirdu Sysu registravo alternatyvų siūlymą[2].
Pasak Sinkevičiaus, tokie sprendimai leidžia lanksčiau planuoti biudžeto paskirstymą ir nukreipti lėšas į prioritetines sritis, užtikrinant kultūros sektoriaus finansinį stabilumą ir projektų tęstinumą. Politikas pabrėžia, kad diskusijos koalicijoje buvo vykdomos keliais vektoriais, siekiant rasti kompromisą dėl lėšų paskirstymo.
Vaitiekūnas: LRT finansavimo modelis nebeatitinka realijų, siūloma sieti su BVP
Tuo, kad dabartinis LRT finansavimas nebeatitinka šiuolaikinių ekonominių realijų, įsitikinęs ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Dabartinė tvarka, pagal kurią transliuotojas gauna 1 % gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 % akcizo pajamų, yra seniai nustatyta, todėl finansavimas labai priklauso nuo mokesčių augimo, kuris pastaraisiais metais buvo itin spartus[3].
Ministro teigimu, racionaliau būtų biudžeto asignavimus susieti su bendruoju vidaus produktu (BVP), užtikrinant nuoseklesnį finansavimo augimą ir mažiau priklausomybės nuo šuolių mokesčiuose. Vaitiekūnas pripažįsta, kad LRT finansavimas pastaraisiais metais smarkiai augo – nuo 46,3 mln. eurų 2020 m. iki 72,88 mln. 2024 m., o kitų metų biudžete numatyta daugiau nei 88 mln. eurų.
Ministras taip pat neatmetė galimybės palaikyti laikinus sprendimus, tokius kaip finansavimo įšaldymas, tačiau įspėja apie rizikas dėl tęstinių LRT projektų. Be to, jis neužsako galutinės pozicijos, kol pats netampa parlamentaru, ir neatsisako minties dalyvauti Seimo rinkimuose.
Po Valstybės kontrolės pastabų Vyriausybė peržiūrės LRT programų pirkimų tvarką
Po Valstybės kontrolės pastabų dėl LRT veiklos ir programų pirkimų Vyriausybė nusprendė peržiūrėti šiuos procesus. Premjerė pranešė, kad bus sudaryta nauja darbo grupė, kuri įvertins esamą LRT programų įsigijimo tvarką ir pateiks siūlymus, kaip ją tobulinti. Darbo grupėje dalyvaus ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri prisidės ekspertinėmis žiniomis, siekiant užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją viešuosiuose pirkimuose.
Darbo grupė analizuos tiek techninius, tiek teisinius procesus, įvertins nepakankamai aiškius žingsnius ir siūlys koregavimus, kad procedūros būtų skaidrios ir aiškios. Premjerė akcentavo, kad LRT vadovybė geranoriškai įsitraukė į šį procesą, todėl bendradarbiavimo dėka bus galima peržiūrėti programų pirkimus „nuo pagrindo“ ir pateikti oficialius pasiūlymus Vyriausybei.
Tikslas – ne taikyti sankcijas, o užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijų veikla būtų labiau reglamentuota ir skaidri.
