Robertas Fico: Slovakija nedalyvaus schemose, kurios tik pratęstų karą, o ne padėtų pasiekti taiką
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico dar kartą aiškiai pareiškė, kad jo vadovaujama valstybė nepritaria Europos Sąjungos siūlymui panaudoti įšaldyto Rusijos valstybės turto pajamas Ukrainos gynybai finansuoti. Tai jis tai sakė dar tik prasidėjus šioms kalboms apie paskolos Ukrainai galimybes. O mėnesio pradžioje duodamas interviu Slovakijos visuomeniniam transliuotojui STVR, šią nuomonę pakartojo dar kartą[1].
„Slovakija nedalyvaus jokiose teisinėse ar finansinėse schemose, skirtose įšaldytam turtui paimti, jeigu tie pinigai būtų skirti karinėms išlaidoms Ukrainoje“, sakė R. Fico. Premjeras, kuris save apibūdina kaip taikos siekiančios politikos šalininką, pridūrė: „Ar mes norime užbaigti karą, ar jį kurstome? Mes žadame duoti 140 milijardų eurų Ukrainai, kad karas tęstųsi. Ką tai reiškia? Kad karas tęsis dar bent dvejus metus.“
Šis pasisakymas nuskambėjo prieš gruodžio viršūnių susitikimą, kuriame Europos lyderiai dar kartą bandys susitarti dėl plano suteikti Ukrainai 140 milijardų eurų dydžio paskolą, finansuojamą iš įšaldyto Rusijos turto pajamų. Ankstesnis bandymas žlugo dėl Belgijos nepritarimo.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris tvirtina, kad rizika turi būti paskirstyta visoms ES šalims. Slovakijos premjero R. Fico pozicija papildo platesnes diskusijas Europos Sąjungoje, kur vis daugiau valstybių narių pradeda kelti klausimą, ar be aiškių saugiklių tokie planai nepakenktų pačiai bendrijai ir jos teisiniam stabilumui.
Įšaldyto turto klausimas kelia nesutarimų visoje ES: nacionaliniai interesai ar rizikingos finansinės schemos?
Europos Sąjunga svarsto Ukrainai suteikti rekordinio dydžio, 140 milijardų eurų, paskolą, kuri turėtų padėti šaliai padengti biudžeto deficitą ir įsigyti ginkluotę. Vien šiais metais, atmetus gynybos išlaidas, Ukrainos biudžeto skylė siekia apie 52 milijardus eurų.
Tačiau planas stringa dėl dviejų priežasčių: pirmiausia dėl finansinės ir teisinės rizikos, o antra dėl pačių valstybių nuomonių skirtumų, ar šios lėšos turėtų būti naudojamos karinėms reikmėms. Belgijoje laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, todėl Briuselis ypač atsargiai vertina bet kokį sprendimą, galintį sukelti teisinių pasekmių arba patraukti šalis į brangiai kainuojančius ginčus.
Europos Komisija siekia įtikinti Belgiją ir kitas skeptiškas šalis, kad rizika būtų padengta iš bendrų ES garantijų, tačiau tam būtinas vieningas valstybių narių pritarimas. Alternatyvos, tokios kaip tiesioginės dotacijos Ukrainai, laikomos politiškai sudėtingesnėmis.
R. Fico, kuris politinius sprendimus grindžia Slovakijos suverenumo ir atsargaus finansų valdymo principais, jau ne kartą yra pasinaudojęs veto teise, kai Briuselis siūlė priemones, turinčias poveikį Bratislavos ekonominiams ar politiniams interesams. Nors anksčiau jis pagrasino blokuoti sankcijas Rusijai, galiausiai jis joms pritarė po to, kai sulaukė nuolaidų kitose srityse.
Dabar R. Fico atmeta patį principą, kad įšaldytas turtas turėtų būti nukreiptas į karines išlaidas. Jo žinutė yra paprasta: Slovakija neprisidės prie sprendimų, kurie, jo akimis, ne priartina taikos, o tik gilina konfliktą.
Dalis lyderių perspėja, kad be Europos finansinės paramos Ukrainos pergalė neįmanoma
Šis ginčas ES viduje vyksta tuo metu, kai Tarptautinis valiutos fondas perspėja dėl prastėjančių Ukrainos viešųjų finansų ir pabrėžia, kad tolimesnė parama priklausys nuo Europos politinių sprendimų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po spalio lyderių susitikimo teigė, kad „Ukraina nelaimės šio karo ir neapsigins nuo Rusijos be finansinės paramos, o alternatyvių šaltinių beveik nėra“. Jis pridūrė: „Mes stengiamės įtikinti savo Belgijos kolegas, kad esame pasirengę sukurti bendrą europinės atsakomybės mechanizmą. Diskusijos vis dar vyksta.“
Pasak D. Tusko, gruodžio susitikimas turi tapti galutiniu terminu. „Tai turi būti paskutinis sprendimo taškas, taip arba ne“, sakė jis. Kai kurie ekspertai įspėja, kad nesutarus Ukraina gali atsidurti ties finansinės krizės riba.
Kol ES nesuranda bendro sprendimo, R. Fico pozicija išlieka viena tvirčiausių ir aiškiausiai artikuliuotų. Jo vyriausybė laikosi principo, kad Slovakija neprisiims rizikos, galinčios pakenkti nacionaliniams finansams ar įtraukti šalį į abejotinas tarptautines schemas.
