Vos gimęs naujagimis išplėštas iš motinos ir perduotas laikinai globai
Iki šiol niekas negali tiksliai atsakyti, kodėl tiesiai iš Klaipėdos ligoninės gimdymo skyriaus, iš veikiausiai krūtimi turinčios maitinti motinos buvo atimtas vos kelių dienų kūdikis. Socialiniuose tinkluose dalinamasi šokiruojančiu vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuoti prie palatos durų stovintys policijos pareigūnai.
Vos prasidėjus vaizdo įrašui matyti, kaip vyras, lydintis motiną, nuolat prašo Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų parodyti oficialų sprendimą, kuriuo remiantis naujagimis turi būti paimtas. Tarnybos atstovas tikina, kad toks dokumentas „yra surašytas dešimtą dieną“, tačiau jo su savimi neturi, o susipažindinti su sprendimu galima tik pirmadienį, kai dirbs jį priėmusi kolegė[1].
Toks atsakymas tik dar labiau kaitina atmosferą: „Kokiu pagrindu jūs įšsivežat vaiką, jeigu jūs neturit dokumentų?“ – reikalauja vyras, primindamas, kad be pasirašyto dokumento institucija esą neturi jokios teisės imtis veiksmų.
Specialistai kartoja, kad motina su sprendimu buvo supažindinta, tačiau tiek vyras, tiek šalia esantys žmonės atkerta, jog tai netiesa ir kad turi vaizdo įrašų, rodančių, jog dokumentai jiems nebuvo parodyti. Ginčas vis aštrėja, o tarnybos darbuotojai, nesugebėdami parodyti jokio raštiško sprendimo vietoje, ima kartoti, kad „turite teisę skųsti sprendimą teismui“.
Vaikas atskirtas nuo tėvų be sprendimo dokumentų?
Vėliau į situaciją įsitraukė ir Vaiko teisių apsaugos specialistė, rankose laikanti dokumentų segtuvą. Ji pareiškia, kad priimtas aktas dėl laikino vaiko apgyvendinimo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Tačiau į prašymą parodyti, kieno ir kokiu pagrindu šis aktas pasirašytas, aiškaus atsakymo nepateikia.
Vyras pakartotinai paprašė parodyti, kieno buvo užtvirtintas šis dokumentas, tačiau moteris ima klausinėti, kas jis toks, ir tikina bendraujanti tik su motina. Tuo tarpu šeimos atstovai reikalauja parodyti dokumentus abiem tėvams, klausdami, kodėl tarnyba renkasi vieną iš jų ir kodėl, anot jų, bendrauja tik su „silpnesne“.
Pasirodžius policijos pareigūnui, situacija tampa dar labiau įtempta. Pareigūnas ramina vyrą ir pabrėžia atliekantis valstybės tarnautojo funkcijas, tačiau šis atkerta, kad pareigūnai turėtų klausyti žmonių, o ne institucijų nurodymų. Šeimos pusę atstovaujantis vyras kaltina tarnybą savivale ir vis kartoja, kad sprendimo dokumentų niekas nerodo, nors pats procesas vis tiek vykdomas.
Įraše girdėti ir tarnybos darbuotojos prašymas pasitraukti nuo durų, nes reikia išvežti vaiką. Vyras šaukia, kad tai „visiška prievarta“, o tarnybos veiksmus vadina neteisėtais. Jis reikalauja kuo aiškiau paaiškinti, kur vežamas naujagimis, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukia.
Galiausiai tarnybos atstovas teigia, kad vaiko teisių specialistai buvo apsilankę šeimos namuose ir nustatė, jog aplinka netinkama, tačiau vyras atkerta, kad apie jokį sprendimą nei jis, nei motina nėra informuoti: „Nėra sprendimo. Viskas.“
Savo ruožtu, siekiant gauti atsakymų, kodėl vos kelių dienų naujagimis buvo atimtas iš motinos, 77.lt kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą (VTAT) ir Klaipėdos universiteto ligoninę (KUL).
Klaipėdos universitetinė ligoninė: „Vaikas buvo paimtas atsižvelgiant į motinos sveikatos būklę ir galimas rizikas“
Į siųstą užklausą atsakė Klaipėdos universiteto ligoninės direktorė valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė.
„Atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę ir galimą riziką naujagimio saugumui, į vaiko teisių apsaugos specialistus buvo kreiptasi vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiais atvejais tai yra standartinė ir privaloma procedūra, skirta užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę.
Sprendimus dėl tolimesnių veiksmų – įskaitant vaiko paėmimą, apgyvendinimą ar kitas priemones – priima atsakingos institucijos, ne ligoninė. Klaipėdos universiteto ligoninė šiuose sprendimuose nedalyvauja, tačiau visada bendradarbiauja su institucijomis teisės aktų nustatyta apimtimi.
Daugiau informacijos apie konkretų atvejį teikti negalima, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.“ – rašoma komentare.
VVTAT: vaikas paimtas šeimai nesutikus bendradarbiauti
Taip pat gautas atsakymas ir iš VVTAT – į siųstą užklausą atsakė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
„Situacija išties yra jautri ir išskirtinė. Kūdikis, kuriam reikia užtikrinti saugumą yra itin jauno amžiaus, tad labai svarbu, kad juo būtų tinkamai pasirūpinta, atliepti jo fiziniai ir emociniai poreikiai.
Vaiko teisių gynėjų tikslas, kad ne tik, kad visais vaiko poreikiais būtų tinkamai pasirūpinta, bet ir kad jis galėtų augti su savo tėvais. Sprendimas dėl vaiko perkėlimo iš šeimos į saugią aplinką gali būti priimamas tik tais atvejais, kai visiškai nėra kitų galimybių jį apsaugoti arba tėvai nesutinka su kitais siūlomais sprendimais.
Ne išimtis ir šis atvejis – sprendimas perkelti vaiką pas budinčius globotojus priimtas nepavykus su šeima sutarti dėl kitų sprendimo būdų, kai mamai būtų suteikta reikiama pagalba ir specialistų priežiūra.
Kadangi kalbame apie kūdikį, kuriam kasdien reikalinga ryšį kurianti aplinka, tad buvo nuspręsta laikinai perkelti vaiką į saugią, šeimai artimą, aplinką. Svarbu paminėti, kad tokio amžiaus kūdikiui labai reikšmingas ryšys su tėvais, tad perkėlus kūdikį į saugią aplinką, tėvams užtikrinama galimybė šį ryšį palaikyti.
Taip pat svarbu pastebėti, jog vaiko perkėlimas iš šeimos galimas tik tais atvejais, kai iškyla reali grėsmė vaiko sveikatai, saugumui ar net gyvybei. Tokios situacijos būna labai jautrios ir reikalauja reaguoti nedelsiant, o ypač kai kalbame apie itin pažeidžiamą mažametį vaiką ar kūdikį.
Šiuo atveju vaiko teisių gynėjai ieško pagalbos šeimai būdų, kurie padėtų įveikti šeimoje kylančius sunkumus, kad kūdikis galėtų gyventi ir augti saugus bei būtų apgaubtas rūpesčiu. Prireikus bus inicijuojamas pagalbos šeimai teikimas, kurį užtikrintų savivaldybėje dirbantys socialiniai partneriai. Mūsų žiniomis, daugiau nepilnamečių vaikų šeimoje neauga. Anksčiau šiai šeimai vaiko teisių gynėjų pagalbos nebuvo prireikę.
Svarbu suprasti, kad šeima gali susidurti su įvairiais sunkumais, kurie nulemia tam tikras aplinkybes, dėl kurių tėvui ar vienam iš jų kurį laiką gali būti sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo vaiku, jam pačiam gali būti reikalinga specialistų pagalba, medicininė pagalba, tėvystės įgūdžių stiprinimo programa ar pan., kad vėliau galėtų kurti saugią aplinką savo vaikui. Tad nepaprastai svarbus tėvų bendradarbiavimas su specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, sudaryto pagalbos šeimai plano laikymasis, noras keistis ir užtikrinti savo vaikui visapusišką gerovę.
Vaiko teisių gynėjai taip pat įvertins darbuotojų sprendimus, ar jie buvo tinkamai priimti, ir veiksmus, ar jie buvo tinkamai įgyvendinti.“ – teigiama komentare.
D. Ali atvejis: „Tai vyksta labai retais atvejais“
Tuo tarpu dar lapkričio pradžioje Lietuvoje nuskambėjo istorija, kai vos dviejų mėnesių kūdikis buvo atimtas iš garsaus tatuiruočių meistro Donato Mohamad Ali šeimos. Tėvai tikino nesuprantantys, kodėl jų sūnus buvo paimtas, ir kaltino institucijas „instituciniu smurtu“[2].
Pasak meistro, viskas prasidėjo nuo nelaimingo atsitikimo namuose – būdamas neblaivus jis sudaužė terariumą ir susižeidė, o triukšmą išgirdę kaimynai iškvietė policiją. Pareigūnai kartu su Vaiko teisėmis nusprendė vyrą ir kūdikį perkelti į Krizių centrą, kuriame jie praleido kelias savaites.
Vėliau, vyrui gavus leidimą trumpam išeiti, prie jo namų vėl pasirodė policija ir Vaiko teisės, reikalavusios skubiai grąžinti vaiką, tačiau nepaaiškinusios, kur šis bus vežamas. Tik kitą dieną paaiškėjo, kad kūdikis perduotas budinčiam globotojui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba teigia, kad sprendimas priimtas siekiant užtikrinti kūdikio saugumą. Vilniaus apskrities skyriaus vedėja Lina Baranauskienė aiškino, jog vaikas šiuo metu yra saugioje aplinkoje, kol bus pilnai įvertintos gyvenimo sąlygos šeimoje ir surinkta informacija iš teisėsaugos bei socialinių partnerių.
Tarnyba pabrėžė, kad tokio amžiaus vaikų paėmimas taikomas tik išskirtiniais atvejais, kai kyla reali grėsmė jų sveikatai ar gyvybei, ir užtikrino, kad tėvai gali palaikyti ryšį su sūnumi. Pasak pareigūnų, tikimasi, jog kompleksinė pagalba padės šeimai stabilizuoti situaciją ir sudarys sąlygas kūdikiui grįžti į saugią aplinką.
Pagal ką nustatomi grėsmės vaikui lygio kriterijai?
Remiantis „Dėl grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo“ tvarkos aprašo patvirtinimu, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, nustatydama grėsmės vaikui lygį, gali naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones (pavyzdžiui, jei vaiko atstovai (-as) pagal įstatymą yra agresyvūs (-us), apsvaigę (-ęs) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų ar yra netekę (-ęs) sąmonės, vaikas rastas vienas)[3].
Vaizdo ir garso įrašai pridedami prie specialisto užpildytos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (pagal Aprašo 1 priedo formą).
Grėsmės vaikui lygis nustatomas pagal aiškiai apibrėžtą tvarką, kurioje surašyti konkretūs rizikos požymiai – nuo vaiko sveikatos būklės iki tėvų elgesio ir aplinkos, kurioje vaikas gyvena. Specialistai vertina faktines aplinkybes: ar vaikas patyrė smurtą, ar tėvai yra blaivūs ir geba juo pasirūpinti, ar gyvenimo sąlygos saugios.
Remiantis šiais kriterijais fiksuojama, ar vaikui kyla pirmo, ar antro lygio grėsmė. Antras lygis taikomas tik tuomet, kai nustatoma tiesioginė ir reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei – būtent tokiais atvejais gali būti priimamas sprendimas vaiką paimti iš nesaugios aplinkos.
Visa informacija – įskaitant vaizdo ar garso įrašus, jei jie daromi – pridedama prie grėsmės lygio nustatymo anketos. Tai užtikrina, kad sprendimas būtų pagrįstas ne nuogirdomis, o konkrečiais duomenimis.
