D. Tuskas teigia, kad teisė gintis nuo agresoriaus negali būti ribojama geografinėmis sienomis
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Ukraina turi teisę smogti Rusijai ir su jos karo mašina susijusiems taikiniams visoje Europoje, jei tai būtina šalies savigynai. Tokia jo pozicija išdėstyta po pastarųjų metų diskusijų dėl diversinių išpuolių ir Rusijos infrastruktūros pažeidžiamumo. D. Tuskas pabrėžė, kad karas neapsiriboja vien fronto linijomis, nes Rusija savo veiksmus grindžia ne tik karinėmis, bet ir ekonominėmis, energetinėmis bei žvalgybinėmis struktūromis, veikiančiomis už jos ribų.
Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Varšuvoje esantis teismas atmetė Vokietijos prašymą išduoti ukrainiečių narą, kaltintą 2022 metais susprogdinus dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. Sprendimas sukėlė plačias diskusijas dėl teisės į savigyną ir dėl to, kaip Vakarai turėtų vertinti operacijas, nukreiptas prieš Rusijos infrastruktūrą Europoje[1].
D. Tuskas akcentavo, kad valstybė, patirianti agresiją, turi teisę gintis visomis priemonėmis, o taikinių geografija negali tapti apribojimu, kai sprendžiama dėl išlikimo. Kartu jis pateikė platesnį kontekstą apie Ukrainos kovos trukmę ir šalies vadovybės lūkesčius.
Pasak jo, Ukraina suvokia, kad karas gali trukti ilgiau, nei tikėtasi, tačiau šalis išlieka pasiryžusi kovoti. „Aš neturiu jokių abejonių, kad Ukraina išliks kaip nepriklausoma valstybė. Dabar pagrindinis klausimas yra, kiek aukų bus. V. Zelenskis man sakė, kad jis tikisi, jog karas netruks dešimt metų, bet Ukraina pasirengusi kovoti dar dvejus ar trejus metus“, – sakė D. Tuskas kalbėdamas su „The Times“. Jis taip pat pridūrė, kad Kijevas nerimauja, kiek ilgai šalis galės atlaikyti karą ir žmonių, ir ekonomikos požiūriu.
Ekonominis spaudimas Rusijai didėja, tačiau D. Tuskas abejoja Vakarų ryžtu
Kita D. Tusko pareiškimų dalis susijusi su ekonominiu spaudimu Rusijai, kuri, pasak jo, patiria dramatišką finansinį nuosmukį. Jis teigė, kad plataus masto karas smarkiai silpnina Rusijos ekonomiką, o naujos Jungtinių Valstijų sankcijos naftos bendrovėms dar labiau gniaužia šalies finansinius pajėgumus. Tačiau Lenkijos premjeras įspėjo, kad vien ekonominės priemonės nėra pakankamos, jei Vakarai patys nerodo pakankamo ryžto[2].
Po „pasirengusiųjų koalicijos“ susitikimo Europos lyderiai pareiškė tikintys, kad iki Kalėdų gali būti priimtas sprendimas suteikti Ukrainai prieigą prie įšaldytų Rusijos aktyvų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Ivette Cooper paragino veikti nedelsiant. „Mes privalome pasiekti rusiškus pinigus. Dabar, kai sankcijos pradėjo veikti, yra metas didinti ekonominį spaudimą, kad Putinas būtų priverstas derėtis“, – sakė ji.
Vis dėlto D. Tuskas įspėjo, kad vidaus nestabilumas tik didina Rusijos agresyvumą, todėl nereikėtų tikėtis, jog krizė Maskvoje savaime atneš pergalę. Jis taip pat suabejojo, kiek tvari bus naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika Rusijos atžvilgiu. D. Tusko teigimu, Vakarai negali pasikliauti vien Rusijos silpnumu.
„Rusai yra pačioje giliausioje [ekonominėje] krizėje. Bet ar galime sakyti, kad laimime? Visiškai ne. Jie turi vieną rimtą pranašumą prieš Vakarus, ypač Europą, jie pasirengę kovoti. O kare tai yra lemiamas veiksnys. Tu negali laimėti, jei nesi pasirengęs kovoti arba bent jau kažko paaukoti“, – pabrėžė D. Tuskas. Šis vertinimas atskleidžia jo požiūrį, kad Rusijos pasirengimas ilgai kariauti išlieka didžiausia grėsme, o Vakarų vienybė ir valia yra tokie pat svarbūs kaip ir karinė pagalba.
Maskva kaltina Lenkiją terorizmo skatinimu, o ekspertai įspėja apie didėjančią įtampą Europoje
D. Tusko teiginys, kad Ukraina turi teisę smogti su Rusija susijusiems taikiniams bet kur Europoje, išprovokavo aštrią reakciją Maskvoje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova viešai pasmerkė Lenkijos premjero pasisakymus ir pareiškė, kad tai yra „provokacija ir terorizmo skatinimas“. Jos teigimu, tokie žodžiai yra pavojingi, gali skatinti eskalaciją ir destabilizuoti padėtį visame žemyne. „Tokie pareiškimai yra neatsakingi ir pavojingi“, – sakė M. Zacharova[3].
Ji taip pat apkaltino Lenkiją prisidedant prie Vakarų remiamų diversijų prieš Rusijos infrastruktūrą ir tiesiogiai susiejo D. Tusko pasisakymus su 2022 metų „Nord Stream“ sprogimais, kuriuos Rusija jau seniai vadina Vakarų žvalgybos organizuota operacija. Maskva pareiškė, kad tokie D. Tusko komentarai „skatina sabotažą“ ir rodo, kad Lenkija aktyviai palaiko Ukrainos veiksmus prieš Rusijos interesus.
Lenkija nuo 2022 metų invazijos pradžios buvo viena tvirčiausių Kyjivo rėmėjų, teikė ginkluotę, logistinius pajėgumus ir humanitarinę pagalbą. Dėl šios priežasties Varšuva nuolat sulaukia Kremliaus kaltinimų ir informacinių atakų, kurios dabar tik stiprėja. Ekspertai įspėja, kad tokie žodiniai susirėmimai gali didinti nestabilumą Europoje ir apsunkinti NATO bei Europos Sąjungos politinius sprendimus, ypač dėl to, kiek toli galima eiti remiant Ukrainos savigynos teisę.
Europos Sąjunga kol kas oficialiai nereagavo į M. Zacharovos pareiškimus, tačiau anksčiau yra pabrėžusi, kad valstybės narės turi teisę užtikrinti savo ir regiono saugumą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad D. Tusko žodžiai apie Ukrainos teisę smogti taikiniams visoje Europoje gali tapti nauju politinių diskusijų etapu, kuriame bus sprendžiama, kaip plačiai gali būti suprantama savigyna Rusijos agresijos akivaizdoje.
Ši situacija rodo, kad tiek diplomatinėje, tiek karinės strategijos erdvėje įtampa tarp Lenkijos ir Rusijos tik didėja. D. Tuskas savo pozicija aiškiai signalizuoja, kad Ukraina neturi būti palikta vien kovoti tik fronto linijose, o Europos parama turi apimti platesnį priemonių spektrą, įskaitant galimybę smogti ir Rusijai susijusiems objektams už fronto ribų.
