Lenkija liks už ES migrantų perskirstymo sistemos ribų – kol priims ukrainiečius
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis patvirtino, kad šalis liks atleista nuo dalyvavimo privalomame Europos Sąjungos migrantų perkėlimo mechanizme tiek laiko, kiek jos teritorijoje bus apgyvendinta daug ukrainiečių pabėgėlių. Pasak jo, išimtis nėra nuolatinė, tačiau „truks dar keletą metų“.
„Kol mūsų šalyje yra milijonai pabėgėlių iš Ukrainos, Europa turi parodyti solidarumą su mumis“, – sakė Sikorskis interviu televizijai Polsat News. Jis pabrėžė, kad „didžiulis migracinis spaudimas“, su kuriuo susiduria Lenkija, yra pripažįstamas ir Briuselio[1].
Pagal naująjį ES Migracijos paktą, šalys narės privalės prisidėti prie vadinamojo „solidarumo fondo“ – priimdamos perkeltus prieglobsčio prašytojus, mokėdamos finansinį įnašą už atsisakymą tai daryti arba teikdamos operacinę pagalbą prie išorinių ES sienų.
Tačiau Lenkija – kartu su Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija ir Estija – galės prašyti visiško atleidimo nuo šių įsipareigojimų dėl „ypatingo migracinio spaudimo“, kaip nurodo Europos Komisija.
Tuskas: „Lenkija migrantų nepriims ir nemokės“
Premjeras Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Varšuva nepriims migrantų pagal ES Migracijos paktą ir neketina mokėti už atsisakymą tai daryti. „Sprendimas priimtas. Mes nekalbame – mes veikiame“, – rašė jis tinkle X.
Vidaus reikalų ministras Marcin Kierwiński trečiadienį pridūrė, kad Lenkija „jau kelis mėnesius aiškiai sako, jog nesutinka su jokiais perskirstymo mechanizmais“. Jo teigimu, šalis „patiria milžiniškas išlaidas saugodama Europos Sąjungos išorinę sieną, susiduria su Baltarusijos vykdoma migracine spaudimo politika ir kartu priima karo pabėgėlius iš Ukrainos“'[2].
Vyriausybės atstovas Adam Szłapka šį sprendimą pavadino „didele diplomatine pergale“, pabrėždamas, kad Briuselis pripažino Lenkiją tarp tų valstybių, kurios susiduria su „itin sudėtinga migracijos situacija“.
Migracijos klausimas tampa vienu svarbiausių Lenkijos politikoje
Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Duszczykas ketvirtadienį patvirtino, kad oficiali paraiška dėl visiško atleidimo nuo įsipareigojimų jau pateikta. Ją svarstys ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba gruodžio 8–9 dienomis.
„Esu tikras, kad mūsų prašymas bus patvirtintas. Nematome priežasčių, kodėl jis turėtų būti atmestas“, – sakė jis.
Tuo pat metu Europos Komisijos metinė migracijos ataskaita rodo, kad neteisėtų sienos kirtimų į ES 2024–2025 metais sumažėjo 35 proc., tačiau kai kurios šalys – ypač Lenkija ir Baltijos valstybės – vis dar susiduria su „migracijos instrumentalizavimu“ iš Rusijos ir Baltarusijos pusės.
Migracijos tema tapo vienu karščiausių klausimų Lenkijos vidaus politikoje. Dauguma partijų, tiek valdžioje, tiek opozicijoje, nepritaria prieglobsčio prašytojų kvotoms. Nors dar 2021 m. Donaldas Tuskas migrantus prie Lenkijos–Baltarusijos sienos vadino „vargšais žmonėmis, ieškančiais vietos po saule“, šiandien jo vyriausybė siekia griežtos kontrolės ir pilno suverenumo migracijos politikoje.
Anot Sikorskio, tokia pozicija išliks tol, kol Lenkija priims šimtus tūkstančių ukrainiečių, bėgančių nuo karo. „Šiandien mes rodome solidarumą su Ukraina. Todėl tikimės, kad Europa parodys solidarumą su mumis“, – sakė jis.
