Europa įspėjama: Rusija ruošiasi didžiajam karui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija planuoja „didelį karą“ Europoje, kuris gali prasidėti jau 2029–2030 metais. Pasak jo, Maskva aktyviai plečia gynybos pramonės pajėgumus, kuria naujas ginklų sistemas ir ruošiasi ne tik tęsti agresiją prieš Ukrainą, bet ir išplėsti karinį konfliktą į kitas Europos dalis.
„Reikia dar daugiau spaudimo Rusijai. Žiūrint į situaciją fronte, nematome, kad ji norėtų sustoti. Mūsų vertinimu, jie ruošiasi tęsti šį karą, todėl turime būti pasiruošę dideliam karui 2029 ar 2030 metais“, – teigė Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Vakarų šalys turi ne tik didinti paramą Ukrainai, bet ir užkirsti kelią Maskvos ekonominiam atsigavimui. „Turime sumažinti jų pajėgumus – neleisti gauti pinigų iš energijos išteklių ir neleisti įsigyti ginklų. Tai yra mūsų pagrindinė užduotis“, – teigė jis[1].
Zelenskis pakartojo raginimą įvesti naujas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir finansų sistemai, kad šalis prarastų karo finansavimo šaltinius. Tuo pat metu Briuselis svarsto įvairius būdus padidinti finansinę pagalbą Kyjivui, įskaitant įšaldytų Rusijos turto aktyvų konfiskavimą.
Europos Komisija taip pat rengia naują gynybos strategiją „Defense Readiness Roadmap 2030“, kuri numato didesnį Europos šalių bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje ir spartesnį ginklų gamybos tempą.
Vakarai ragina spausti Maskvą ir ruoštis gynybai
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Vladimiro Putino įsitikinimas, jog jis gali „išlaukti“ Vakarų nuovargį, yra „akivaizdi klaida“. Ji pabrėžė būtinybę išlaikyti vienybę, tęsti paramą Ukrainai ir kartu stiprinti Europos karinį pasirengimą. „Tai, ką Putinas laiko Vakarų silpnumu, iš tikrųjų yra mūsų stiprybė – gebėjimas veikti kartu“, – sakė von der Leyen.
Kremlius, savo ruožtu, tvirtina, kad Ukraina vis tiek bus priversta derėtis. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, jog „Kyjivo pozicija blogėja kasdien“, o tai esą verčia Ukrainą „realistiškai žvelgti į taikos sąlygas“. Tačiau Zelenskis kategoriškai atmetė bet kokią galimybę sutikti su taika, kuri reikštų okupuotų teritorijų praradimą. „Mes niekada nesutiksime atsisakyti savo žemės. Taika negali būti pastatyta ant kapituliacijos“, – teigė Ukrainos vadovas.
Tuo pat metu Europos Sąjunga stiprina sankcijas. JAV iždo departamentas neseniai paskelbė apie naujus apribojimus „Rosneft“ ir „Lukoil“, o Europos Parlamentas pasiūlė paspartinti visišką rusiškų iškastinio kuro importo draudimą, kad jis įsigaliotų iki 2027 metų. Zelenskio skaičiavimais, tokios sankcijos gali kainuoti Rusijai iki 50 mlrd. JAV dolerių per metus.
Europa nepasiruošusi: lėtėjanti ginkluotės gamyba kelia grėsmę saugumui
Zelenskio perspėjimai sutampa su NATO šalių vadovų nuogąstavimais, kad per artimiausius penkerius metus Rusija gali atgauti karinį potencialą ir kelti grėsmę ne tik rytiniam flangui, bet ir visai Europai. Nepaisant to, daugelis šalių vis dar atsilieka nuo savo įsipareigojimų – tik kelios pasiekė 2 proc. BVP gynybos finansavimą, o kai kurios net ir 2030-aisiais tikisi priartėti prie šio rodiklio.
Kylio ekonomikos institutas birželį paskelbė ataskaitą, kurioje pabrėžta, kad Europos gynybos sektorius išlieka fragmentuotas, trūksta koordinacijos tarp šalių, o gamybos pajėgumus riboja tiekimo grandinių sutrikimai ir biurokratiniai procesai. Be to, Europa vis dar stipriai priklausoma nuo JAV saugumo garantijų – ypač tuo metu, kai Vašingtone vis garsiau pasigirsta balsai, abejojantys tolesne pagalba Ukrainai.
Ekspertai įspėja, kad jei Europa nesiims skubių priemonių, Rusijos karinis pranašumas gali tapti lemiamu veiksniu. „Turime pripažinti, kad jie nori didelio karo. Ir turime būti tam pasiruošę. Tai – didžiulis iššūkis visam Europos žemynui“, – rašė Zelenskis. Jo žodžiai tapo perspėjimu ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl visos Europos ateities – ar žemynas sugebės laiku atkurti savo gynybinį pajėgumą, ar vėl bus priverstas mokytis iš klaidų.
