Nusikaltimų banga keičia viešąją erdvę: silpna teisėsauga kelia grėsmę darbuotojams bei lankytojams
Nauja GCSP asociacijos ataskaita rodo dramatišką pokytį – Vokietijos prekybos centruose darosi nesaugu. 2024 metais užfiksuota 18 276 nusikalstamų incidentų – 32 procentais daugiau nei 2023-aisiais. GCSP teigia, kad situaciją apsunkina auganti agresija, stiprėjantis recidyvizmas, o svarbiausia – tai, kad 75 procentai užpuolikų buvo imigrantų kilmės.
Ataskaitoje vartojama sąvoka „imigrantų kilmė“ reiškia plačią statistinę grupę – žmones, kurie patys arba kurių bent vienas iš tėvų nėra gimę Vokietijoje. Tai apima tiek neseniai atvykusius imigrantus, tiek antrąją kartą – Vokietijoje gyvenančius atvykėlių vaikus, kurie dažnai jau turi Vokietijos pilietybę.
Asociacijos vertinimu, šis rodiklis tiesiogiai veikia darbuotojų ir pirkėjų saugumo jausmą, ypač kai teisėsauga taikoma nevienodai ir ne visada ryžtingai. Tipinė situacija įvyko šeštadienį Štutgarte: 37 metų rumunas, pagautas vagiant, bandė smogti parduotuvės apsauginiui ir priešinosi net policijai. Tokių atvejų visoje Vokietijoje – tūkstančiai[1].
Ataskaita, apėmusi 1 105 mažmeninės prekybos objektus, rodo, kad smurto mastas auga: 2 905 incidentuose naudoti peiliai ar įrankiai, 1 389 atvejais fiksuotas narkotikų vartojimas, o 235 žmonės buvo sužeisti. Recidyvistų dalis išliko itin aukšta – 35 procentai.
Saugumo išlaidos šoktelėjo 21 procentu iki 41 milijono eurų, prekybos centruose vis dažniau naudojamos durtuvams atsparios liemenės. Nepaisant 3 455 skiriamų uždraudimų lankytis, dauguma recidyvistų toliau grįžta į tas pačias vietas. GCSP įvardija kelias tendencijas: organizuotos vagišių grupės, profesionalus narkotikų platinimas ir nepajėgi teisėsauga, negalinti sumažinti nusikalstamumo augimo.
Politinė įtampa didėja: Merzo perspėjimai dėl migrantų nusikalstamumo sulaukė ir palaikymo, ir kritikos
Vokietijos politikoje tema dar karštesnė. Praėjusį mėnesį kancleris Friedrichas Merzas pasakė, kad „vis dar išlieka ši problema miesto erdvėje“, turėdamas omenyje migrantų daromą įtaką viešajai tvarkai. Jo pastabos, kurias apklausos rodo palaikant plačią visuomenės daugumą, Socialdemokratų partijos buvo sutiktos itin kritiškai.
Net dalis CDU lyderių pripažino „trikdančią miesto situaciją“, nors patį F. Merzą kaltino per švelniu tonu, o komentatorė Anna Nina teigė: „Merzas nepasakė per daug, o pasakė per mažai“ – turėdama omenyje, kad problema neįvardijama pakankamai tiesiai.
GCSP akcentuoja, kad šiuolaikiniai prekybos centrai turėtų būti saugios, be ginklų veikiančios erdvės, tačiau agresijos ir nusikaltimų augimas verčia stiprinti kontrolę. Vokietijos mažmenininkų federacija (HDE) ragina griežtinti bausmes, nes 2024 metų nuostoliai dėl vagysčių siekė beveik 3 milijardus eurų. Dalis incidentų net nepasiekia teismų, todėl darbuotojai ir pirkėjai lieka rizikos zonoje.
Nusikalstamumas smarkiai kyla ir Italijoje: 9 iš 10 pavojingiausių miestų valdo kairė, o gyventojai moka kainą
Padėtis nedaug geresnė ir Italijoje, kur jaunimo nusikalstamos grupės plėšia parduotuves beveik be baimės sulaukti bausmės. 9 iš 10 pavojingiausių Italijos miestų valdo kairiosios partijos – išimtis tik Venecija. Šį faktą akcentuoja konservatorių politikai, tarp jų ir „Lega“ narė Isabella Tovaglieri, pabrėždama, kad tokia statistika nėra sutapimas, o tiesioginis „geraširdiškos“ politikos ir nekontroliuojamos migracijos rezultatas.
Pavojingiausių miestų sąraše – Roma, Milanas (Nr. 1), Florencija, Turinas ir Bolonija. Pasak konservatorių, metų metus vyravusi politika „viską leisti ir nieko nekontroliuoti“ sukūrė sąlygas, kuriose nusikalstamumas klesti, o visuomenė lieka be realios apsaugos.
I. Tovaglieri teigia, kad „piliečiai už tai moka kainą – vis labiau pavargę nuo degradacijos, nusikalstamumo ir nesaugumo“.
