Šimtai Lietuvos vilkikų laikomi pasienio aikštelėse, kol neatsinaujins eismas per Medininkus ir Šalčininkus
Baltarusijoje įstrigę Lietuvos vilkikai perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles netoli pasienio. Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas informavo, kad iš daugiau nei 1 100 šalies teritorijoje buvusių vilkikų, 800 jau pastatyti į saugomas vietas. Daugiausia jų laikoma Berestovicoje – apie 350, dar 220 Kotlovkoje, 160 Benekonyse ir 70 Kamenny Loje.
Pasak Baltarusijos institucijų, toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti saugumą prieigose prie sienos ir pačių transporto priemonių apsaugą. Kol Lietuva neatnaujins eismo per Medininkų ir Šalčininkų punktus, Lietuvoje registruoti sunkvežimiai negalės kirsti Baltarusijos sienos[1].
„Vairuotojai, kurie įvykdė rašytinius muitinės nurodymus perkelti transporto priemones į nurodytas vietas, gali išvykti iš Baltarusijos“, – pažymėjo Muitinės komitetas.
Premjerė: vežėjų reakcija perdėtai emocinga, jie turėjo laiko pasiruošti
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad vežėjai turėjo pakankamai laiko pasiruošti sienos su Baltarusija uždarymui, todėl jų pasipiktinimą vertina kaip nesąžiningą Vyriausybės atžvilgiu. „Tikrai buvo galima šiai situacijai pasirengti, nes mes nieko neslėpėme ir atvirai apie viską kalbėjome. Dabar toks perdėtas vežėjų emocinis fonas, sakyčiau, yra šiek tiek nesąžiningas, nes mes apie tai kalbėjome ir sakėme, kad reikia tam ruoštis“, – sakė I. Ruginienė.
Ji pabrėžė, kad Vyriausybė nepaliko verslų nežinioje, o sienų uždarymas buvo nuosekli reakcija į nesiliaujančią Baltarusijos hibridinę ataką. „Sienos nebuvo uždarytos čia ir dabar, staigiai. Jei atsimenate ankstesnį laikotarpį, buvo keli trumpi uždarymai, o mes dvi savaites kartojome – jei nesustos hibridinė ataka, sienas uždarysime ilgesniam laikui“, – aiškino premjerė. Pasak jos, įmonės, palaikančios ryšius su Baltarusija ar Rusijai palankiomis valstybėmis, privalo prisiimti riziką[2].
Ruginienė teigia matanti pozityvių ženklų iš Minsko, bet pabrėžia, kad sprendimas dėl sienų turi būti abipusis
Premjerė teigia, kad Lietuva yra pasirengusi svarstyti galimybę atnaujinti sienų darbą, tačiau tam būtinas abiejų šalių susitarimas. „Taip, mes galime atidaryti sienas ir atidarysime jas, kai pamatysime, kad ir iš kitos pusės atsiranda pozityvūs ženklai“, – sakė ji.
Pasak I. Ruginienės, nors kol kas Baltarusija „nerodo jokio geranoriškumo“, jos retorika pamažu švelnėja – jau kalbama apie derybines grupes ir galimus sprendimus. Premjerė taip pat gyrė institucijų reakciją į naujo tipo hibridinius veiksmus, įskaitant kontrabandinių oro balionų keliamas grėsmes.
„Tai visiškai naujas iššūkis, su kuriuo susiduriame pirmą kartą. Ačiū policijai, pasienio tarnybai ir kariuomenei – tai, ką padarėme per kelias savaites, nebuvo padaryta per kelerius metus“, – sakė I. Ruginienė.
Vyriausybė primena, kad paskutiniai Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai buvo uždaryti iki lapkričio 30 d., reaguojant į Baltarusijos provokacijas ir oro balionų incidentus prie Vilniaus oro uosto. Kol kas sienų atidarymas priklausys nuo to, ar Minskas pradės elgtis, kaip sako premjerė, „padoriai su savo kaimynais“.
