Ukraina ir Lietuva stiprina bendradarbiavimą saugumo srityje, reaguodamos į Baltarusijos vykdomas hibridines atakas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas telefonu kalbėjosi su Lietuvos vadovu Gitanu Nausėda. Pokalbio metu, pasak V. Zelenskio, aptarti ne tik energetiniai klausimai, bet ir Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos, keliamos grėsmės bei galimi bendri saugumo sprendimai.
„Aptarėme galimas grėsmes Lietuvai iš Baltarusijos dėl hibridinių atakų migracijos bangomis ir objektais ore. Aš pasiūliau mūsų pagalbą. Dirbsime tam, kad mūsų regione ir draugiškoje Lietuvoje būtų daugiau saugumo“, – rašė V. Zelenskis savo pranešime socialiniuose tinkluose[1].
Ukrainos vadovas taip pat informavo, kad trumpai apžvelgė padėtį fronte ir pabrėžė, jog nepaisant Rusijos naratyvų žiniasklaidoje, Ukrainos kariai išlaiko gynybos liniją. Jis padėkojo Lietuvai už nuolatinį palaikymą ir bendrystę: „Ačiū už paramą.“

Lietuva išlaiko įsipareigojimą skirti Ukrainai 0,25 proc. BVP ir siūlo dujų tiekimo sprendimus
Prezidentūros pranešime nurodoma, kad G. Nausėda pakartojo Lietuvos įsipareigojimą remti Ukrainą karinėmis, politinėmis ir humanitarinėmis priemonėmis. Lietuva išlaiko metinį įsipareigojimą skirti 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto Ukrainos karinei pagalbai, o 2025 metais jau suteikta 132 mln. eurų paramos.
Pokalbio metu ypatingas dėmesys skirtas energetiniam saugumui ir dujų tiekimui. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi padėti Ukrainai užtikrinti nuolatinį suskystintųjų gamtinių dujų tiekimą per Klaipėdos SGD terminalą.
„Yra pasirengimas padėti dėl dujų tiekimo, ir aš pavedžiau komandai viską išnagrinėti bei parengti pasiūlymus politiniams susitarimams“, – sakė V. Zelenskis savo vakaro kreipimesi. Abi šalys sutarė, kad energetinis bendradarbiavimas bus svarbus veiksnys artėjant žiemai, kai Ukrainai ypač reikia išorinių energijos šaltinių.
Šalys siekia glaudesnio politinio ir diplomatinio koordinavimo, o Lietuva aktyviai remia Ukrainos kelią į Europos Sąjungą
Valstybių vadovai taip pat aptarė diplomatinės partnerystės kryptis ir koordinavo artimiausius tarptautinius veiksmus. Pasak G. Nausėdos, Lietuva siekia, kad iki šių metų pabaigos būtų pasiekta kuo daugiau apčiuopiamos pažangos Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybose. Jo inicijuota tikslinė narystės data – 2030 metai – išlieka vienu pagrindinių Lietuvos užsienio politikos prioritetų[2].
„Lietuva nuosekliai remia Ukrainos kelią į Europos Sąjungą. Šis tikslas yra mūsų regiono saugumo ir laisvės pamatas“, – sakė G. Nausėda.
Tiek Vilnius, tiek Kijevas pabrėžia, kad abiejų šalių partnerystė išaugo į strateginį bendradarbiavimą, apimantį karinę, energetinę ir politinę sritis. Lietuva išlieka viena uoliausių Ukrainos rėmėjų Europoje, o Ukraina savo ruožtu siūlo praktinę pagalbą, stiprindama regioninį saugumą ir bendrą atsparumą prieš autoritarinių kaimynų keliamas grėsmes.