Sveikatos sistemos reforma: ką keičia valdantieji, kodėl kyla ginčai ir ką sako Seimo nariai
Seimas po svarstymo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma uždrausti imti priemokas už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Už balsavo 56 parlamentarai, prieš – 38, susilaikė 5. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, dar reikia galutinio balsavimo. Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo 2026 metų gegužės 1 dienos[1].
Pagal šiuo metu svarstomus projektus valstybinėms ir savivaldybių gydymo įstaigoms būtų suteiktas prioritetas sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa, o privačios galėtų prisijungti tik tuo atveju, jei viešasis sektorius nepajėgtų užtikrinti reikiamo paslaugų kiekio. Pacientai už valstybės finansuojamas paslaugas negalėtų mokėti papildomai, nebent patys pasirinktų brangesnes priemones ar paslaugas.
Įteisinta ir nuotolinė sveikatos priežiūra – gydytojai galės konsultuoti pacientus ar kolegas nuotoliu, kai fizinis kontaktas nebūtinas. Kaip aiškino socialdemokratė Orinta Leiputė, įstatymo tikslas – užtikrinti, kad žmonės nemokėtų du kartus už tas pačias paslaugas.
Jos teigimu, dabar vis dar pasitaiko atvejų, kai už valstybės apmokamą paslaugą prašoma susimokėti dar kartą. Numatoma, kad pacientas, pageidaujantis gauti brangesnę medicininę priemonę ar mokamas nemedicinines paslaugas, turės raštu patvirtinti, kad atsisako valstybės apmokamos alternatyvos. Nemokamų paslaugų ir kainų skirtumų sąrašus nustatytų sveikatos apsaugos ministras ir Vyriausybė.
Opozicijos kritika: nuo Konstitucijos pažeidimų iki „vokelių“ sistemos grįžimo rizikos
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė Seime teigė, kad svarstoma reforma ne tik nepadidins paslaugų prieinamumo, bet ir prieštarauja Konstitucijai. Ji pabrėžė, kad įstatymo projektai rengiami nesilaikant Seimo procedūrų, o Teisės departamentas jau pateikė išvadą dėl prieštaravimų pagrindiniam šalies įstatymui.
„Tai jau pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mes rizikuojame visų Lietuvos gyventojų galimybe rinktis, kur gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Žaidžiame žaidimus ir paskui turėsime šiuos sprendimus atšaukinėti. Noriu paklausti socialdemokratų, ką jums padarė Lietuvos pacientai? Jūs nesprendžiate jokios problemos ir tik supriešinot medikų bendruomenę. Eisit patys į teismus ir atsakinėsit pacientams, kurie negaus laiku paslaugos. Nesuprantu, kokių dar reikia argumentų, kad darote nesąmonę“, – sakė J. Sejonienė.
Anot parlamentarės, reforma skatins grįžimą prie „vokelių“ sistemos, nes privačios įstaigos negalės legaliai taikyti priemokų, o pacientai vis tiek sieks greitesnio aptarnavimo. „Tą bėdą sėkmingai sprendėme ilgus dešimtmečius, tai dabar norime grįžti į 1990–2000 metus?“ – retoriškai klausė ji.
Demokratas Linas Urmanavičius sutiko, kad už paslaugas neturėtų būti mokama du kartus, tačiau pasiūlė įvesti aiškesnį reglamentavimą, už kokias paslaugas galima būtų dalinai prisimokėti. „Reikia aiškiai nustatyti, kokios brangesnės paslaugos ar medicinos priemonės galėtų būti paciento pasirinkimu apmokamos sumokant kainų skirtumą. Dabar mes panaikiname šią galimybę, nors kitose Europos Sąjungos šalyse ji taikoma“, – kalbėjo parlamentaras.
Raimundas Šukys atkreipė dėmesį į finansavimo trūkumą. Jis pabrėžė, kad biudžete numatytos valstybės įmokos už draudžiamuosius asmenis didinamos per mažai – centais, kai tuo metu dirbančiųjų įmokos kelis kartus didesnės. „Jeigu įsivaizduoti norite, kiek valstybė kitiem metam yra numačiusi biudžete padidinti įmoką už valstybės draudžiamą asmenį, tai yra 56 euro centai mėnesiui. Ar tai yra rimta? Ne“, – teigė jis.
Opozicija teikia savo pakeitimus dėl labiau žmogui palankių sprendimų
Gintarės Skaistė Seimo salėje priminė ko nori žmonės:
„Net 73 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad pagrindinė problema jiems yra sveikatos paslaugų prieinamumas, pirmiausia kalbant apie specialistus. Tačiau tai, ką pasiūlė socialdemokratų Vyriausybė – nėra reforma, kuri spręstų prieinamumo klausimus. Žvelgiant į šias reformas, jos sveikatos paslaugų prieinamumo nedidina, o galimai net ir sumažina. Dar ilgesnių eilių reforma, vietoj to, kad padėtų išspręsti tą klausimą, kuris šiandien žmonėms yra svarbiausias“.
Opozicijos siūlymai dėl eilių ir prieinamumo:
- Įvesti skaidrią pacientų registraciją su realiais laukimo laikais ir visų įstaigų duomenimis.
- Užtikrinti, kad šeimos gydytojas priimtų per 7 dienas, o specialistas per 30 dienų.
- Taikyti finansines paskatas įstaigoms, kurios bent 90 proc. pacientų aptarnauja laiku.
- Įtvirtinti vienodus standartus šalyje, kad šeimos gydytojo komandos nariai perimtų dalį lėtinių ligų priežiūros: pratęstų receptus, užsakytų tyrimus pagal schemas, stebėtų ligos eigą.
- Užtikrinti paciento teisę rinktis tarp viešųjų ir privačių įstaigų, jei abi teikia valstybės kompensuojamas paslaugas pagal tuos pačius standartus.
Liberalų sąjūdžio vertinimas: „reforma be žmogaus ir be analizės“
Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen priminė, kad Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą prašyta pateikti poveikio vertinimą, bet iki šiol to nepadarė. Jos teigimu, reformos tikslai deklaruojami politiškai, tačiau nėra pagrįsti duomenimis[2].
„Jei ministerija tikrai tiki, kad reforma pagerins prieinamumą, neturėtų būti jokios priežasties slėpti duomenų. Liberalų frakcija ministrės prašė pateikti vertinimą ne kartą ir ne du, o dešimt. Tačiau nesame gavę jokių duomenų“, – sakė ji.
Anot politikės, realybėje šie pakeitimai paslaugų prieinamumą tik pablogins. „Girdėjome tik daug politinių pareiškimų, tarp jų – privataus sektoriaus įvardijimą priešu. Jie tikisi, kad nuskriaudus jį kažkaip stebuklingu būdu pagerins paslaugas pacientams. Tačiau mes matome, kad šioje sveikatos reformoje nelieka žmogaus – nei paciento, nei mediko, o yra tik noras padėti kelioms įstaigoms“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Ministerijos teigimu, reforma padės sumažinti eiles ir sustiprins viešąjį sektorių, tačiau opozicija žada siekti, kad prieš galutinį priėmimą būtų atliktas poveikio vertinimas ir viešai aptartos pasekmės pacientams bei gydytojams.
