JAV pasuose nebebus lyties pasirinkimo: teismas stojo Trumpo pusėn
Naujausias JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas sukėlė stiprų atgarsį JAV LGBTQ bendruomenėje – teismas leido Trumpo administracijai reikalauti, kad pasuose būtų nurodyta tik gimimo metu priskirta lytis. Šis žingsnis reiškia dar vieną Trumpo pergalę ir apriboja teises translyčiams bei nebinariniams amerikiečiams, kurie priešinosi politikai, laikydami ją antikonstitucine.
Teismo nuomone, toks paso įrašas – tik faktų patvirtinimas, panašiai kaip gimimo šalies nurodymas, todėl jokios diskriminacijos čia nėra[1].
Lyties žymėjimas pasuose JAV įvestas 1976 m., o 1992 m. Valstybės departamentas leido pasirinkti kitą lyties žymą, pateikus medicininius dokumentus. Bideno administracija 2021 m. papildė galimybę pasirinkti „X“ žymą, suteikiančią neutralų identitetą interseksualiems ir nebinariniams asmenims. Trumpo administracija, vos pradėjusi eiti pareigas, abu pakeitimus panaikino ir pašalino „X“ žymą, sukeldama teisminius ginčus.
Tai jau antras kartas, kai konservatyvus Aukščiausiasis Teismas patvirtina Trumpo politiką, nukreiptą prieš translyčius – gegužę buvo leista įgyvendinti draudimą translyčiams tarnauti kariuomenėje. Abu sprendimai galioja tik tol, kol bylos bus toliau nagrinėjamos. Įdomu, kad pasų politikos skundas teismui buvo nagrinėjamas daugiau nei mėnesį, o translyčių kariuomenės draudimo bylai prireikė mažiau nei dviejų savaičių.
Žemaitaitis: gamtoje yra tik dvi lytys – vyras ir moteris
Į tokį JAV teismo sprendimą sureagavo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Politikas pabrėžė, kad toks sprendimas – savotiškas smūgis netradicinės orientacijos amerikiečiams[2].
„Kol mūsų ir Latvijos leftistai siaučia gatvėse už Stambulo konvencijos ratifikavimą, JAV Aukščiausiasis teismas tarė STOP išprotėjusių norui turėti belyčius.
Aukščiausiasis Teismas leido Donaldo Trumpo administracijai reikalauti, kad Jungtinių Valstijų pasuose nurodyta lytis atitiktų keliautojo biologinę lytį – tai smūgis translyčiams ir nebinariniams amerikiečiams, kurie teigė, kad ši politika yra antikonstitucinė.“ – rašė jis.
Latvija nusprendė trauktis iš Stambulo konvencijos, Lietuva – dar „buksuoja“
Latvijos parlamentas spalio pabaigoje priėmė sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos – tarptautinio dokumento, kuriuo siekiama kovoti su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje. Už pasitraukimą balsavo opozicinės partijos, dalis valdančiosios koalicijos ir keli nepriklausomi deputatai, o visi siūlymai atidėti ar peržiūrėti sprendimą buvo atmesti.
Dabar galutinį sprendimą turi prezidentas, kuris gali pasirašyti dokumentą, grąžinti jį parlamentui arba sustabdyti įsigaliojimą, atverdamos kelią referendumui. Referendumo inicijavimui reikia surinkti bent 154 tūkst. parašų per 30 dienų. Kol kas prezidentas viešai neatskleidė savo pozicijos, o kai kurios opozicinės partijos svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei įstatymas vis dėlto įsigalios.
Toks Latvijos sprendimas kontrastuoja su Lietuvos, kur premjerė I. Ruginienė teigia, kad šalis gali ratifikuoti konvenciją, o Konstitucinis Teismas patvirtino, kad ji neprieštarauja šalies įstatymams. Panaši tendencija matyta Čekijoje, kuri 2024 m. atsisakė ratifikuoti konvenciją, motyvuodama galimu poveikiu tradicinei šeimai.
