Dauguma rusų nuo šiol gaus tik vienkartines Šengeno vizas
Europos Sąjunga žengia dar vieną žingsnį griežtindama vizų išdavimo tvarką Rusijos piliečiams, praktiškai uždrausdama daugkartines Šengeno vizas daugumai jų. Naujomis taisyklėmis dauguma rusų gaus tik vienkartines vizas, išskyrus humanitarinius atvejus, tuo tarpu asmenys, turintys ir ES, ir Rusijos pilietybę, nebus paveikti.
Ši priemonė yra dalis ES pastangų bausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, tęsiančių nuo 2022 m. pabaigos, kai po Rusijos invazijos buvo sustiprintos vizų išdavimo sąlygos ir nutraukta vizų supaprastinimo sutartis su Maskva[1].
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Baltijos valstybės, ėmėsi dar griežtesnių priemonių, visai drausdamos rusams atvykti į savo teritoriją, tačiau vizų išdavimo sprendimas išlieka nacionaline kompetencija, todėl visiškas ES vizų draudimas neįmanomas.
Vengrija ir Prancūzija – dosniausios Rusijos piliečiams
Statistikos duomenimis, 2024 m. daugiau nei pusė milijono rusų gavo Šengeno vizas – tai ženklus augimas palyginti su 2023 m., tačiau vis tiek gerokai mažiau nei prieš karą, kai 2019 m. buvo išduota daugiau nei 4 mln. vizų.
Laisviausiai vizas rusams išduoda Vengrija, Prancūzija, Ispanija ir Italija, tačiau naujos priemonės turėtų ženkliai sumažinti rusų skaičių, keliaujantį į ES. Be vizų sugriežtinimo, ES planuoja riboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno zonoje, įpareigodama juos iš anksto pranešti apie keliones, siekiant apsisaugoti nuo didėjančios Kremliaus žvalgybinės veiklos.
Kitą mėnesį Europos Komisija pristatys naują bendrą vizų strategiją, kurioje bus pateikiamos rekomendacijos, kaip ES šalys galėtų nuosekliau taikyti vizų politiką priešiškoms valstybėms, nustatyti griežtesnius kriterijus rusams ir kitų valstybių piliečiams, laikomiems saugumo požiūriu rizikingais.
Šios priemonės yra dalis platesnės ES strategijos, skirtos kontroliuoti judėjimą į Šengeno erdvę ir stiprinti bloko saugumą politinių ir karinių iššūkių kontekste.
Lietuvoje už dažnas keliones į Maskvą – grėsmė prarasti leidimą gyventi
Tuo tarpu nuo gegužės pradžios Lietuvoje įsigaliojo papildomi ribojimai Rusijos piliečiams – leidimus gyventi šalyje jie gali prarasti, jei per tris mėnesius daugiau nei kartą be svarbių priežasčių vyks į Rusiją ar Baltarusiją[2].
Ši tvarka įvesta po to, kai Seimas balandį metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Išimtys numatytos tik tais atvejais, kai į šias šalis vykstama dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, dėl šeimos ar sveikatos aplinkybių, taip pat tiems, kurie dirba tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų balandžio 1-ąją Lietuvoje gyveno 14 652 Rusijos piliečiai, turintys galiojančius leidimus. Pagal Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymą Lietuvoje sustabdytas vizų ir leidimų gyventi išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai dėl to tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Taip pat nepriimami nauji prašymai dėl leidimo laikinai gyventi, o rusams, neturintiems leidimo, draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto. Be to, uždrausta įvežti ar išvežti Ukrainos grivinų bei importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kilusius iš Rusijos ar Baltarusijos.
Į Lietuvą atvykstantys šių šalių piliečiai papildomai tikrinami dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir tarptautiniams santykiams. Ribojamųjų priemonių įstatymas, pirmą kartą priimtas 2023 metais, galios iki 2026 metų gegužės 2 dienos. Jo tikslas – pademonstruoti Lietuvos paramą Ukrainai ir suvaržyti agresorių – Rusijos bei Baltarusijos – piliečių teises.
