Lietuva stiprina pilietinį atsparumą: nuo dialogo su žmonėmis iki visuotinio pasirengimo planų
Lietuvoje įsibėgėja naujas etapas, skirtas stiprinti visuomenės atsparumą, pilietinę valią ir pasirengimą ginti valstybę. Vyriausybės kanceliarija kartu su Krašto apsaugos ministerija pristatė „Piliečių dialogo“ dirbtuvių rezultatus ir parengė Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“ 2026–2030 m. įgyvendinimo planą.
Šis planas, apjungiantis pilietinio švietimo, visuomenės įtraukimo ir nacionalinio saugumo sritis, yra tarsi tęstinė „Piliečių dialogo“ iniciatyvos dalis – praktinis žingsnis nuo pokalbio prie veiksmų[1].
Projekto „Piliečių dialogas“ metu visoje Lietuvoje buvo diskutuojama apie tai, kaip piliečiai supranta savo vaidmenį valstybės stiprinime, ką reiškia pilietinis atsparumas ir kaip jis turėtų būti ugdomas. Dirbtuvėse „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“ dalyvavo skirtingų visuomenės grupių atstovai – nuo mokytojų iki savanorių, nuo bendruomenių lyderių iki jaunuolių.
Vyriausybės kancleris Laimonas Rudys, vadovaujantis Pilietinio pasipriešinimo tarybai, pabrėžė, kad tyrimo rezultatai parodė didelį žmonių sąmoningumą ir norą prisidėti prie valstybės stiprinimo.
„Tyrimo ataskaita parodo, kad žmonės turi žinių ir noro prisidėti prie pilietinio pasipriešinimo, o jų pastebėjimai – itin vertingi formuojant visuotinį planą. Stipri, atspari ir pasirengusi priešintis visuomenė yra mūsų valstybės tvirtybės pagrindas. Kiekvienas visuomenės narys – kiekvienas iš mūsų – turime suprasti, kaip savo darbais, žiniomis, įgūdžiais ar veiksmais galime prisidėti prie Lietuvos žmonių pasitikėjimo savo valstybe tiek taikos, tiek iššūkių sąlygomis. Tikiu, kad šiandien aptariamas planas taps tvirta atspirtimi siekiant tinkamo pilietinio pasipriešinimo“, – sakė L. Rudys.
Keturios kryptys, kurios apibrėš pilietinį pasirengimą iki 2030 metų
Pagal pristatytą įgyvendinimo planą, bus stiprinamos keturios pagrindinės kryptys:
- Atsparumo didinimas – nuo medijų raštingumo iki kovos su dezinformacija ir propagandos atpažinimo. Bus kuriamos naujos mokymų programos, padedančios piliečiams atpažinti melagingą informaciją ir išlaikyti kritinį mąstymą.
- Pilietinės valios ugdymas – siekiama skatinti visuomenės įsitraukimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą, savanorystę ir bendruomeninius projektus. Tai padės stiprinti pasitikėjimą vieni kitais bei valstybės institucijomis.
- Neginkluoto pasipriešinimo gebėjimai – planuojama organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas, informuoti visuomenę apie veiksmus krizės metu, įtraukti pasaulio lietuvių bendruomenes ir kurti stipresnį ryšį tarp piliečių Lietuvoje ir užsienyje.
- Ginkluoto pasirengimo stiprinimas – ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo įtraukimui į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, bepiločių orlaivių valdymo mokymams ir nacionalinio saugumo kursams mokyklose bei universitetuose.
Pagal planą, numatytos net beveik 40 konkrečių priemonių, tarp jų – informacinės kampanijos, mokymai, savanorystės programos ir pilietinių akcijų organizavimas visoje šalyje.
Pilietiškumas – ne tik istorijos pamokos, bet ir kasdienė atsakomybė
Plane pabrėžiama, kad tik informuota ir sąmoninga visuomenė gali būti atspari išorės grėsmėms. Todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas jaunimo pilietiškumo ugdymui.
Bus rengiamos bendros iniciatyvos su mokyklomis, stiprinamos istorinio sąmoningumo programos, skatinamos pilietinės akcijos, kurios padėtų jaunimui suprasti, ką reiškia būti Lietuvos piliečiu ne tik teisių, bet ir pareigų prasme.
Kartu numatoma plėsti medijų raštingumo programas įvairioms visuomenės grupėms, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir regionų bendruomenėms. Tai leis sumažinti dezinformacijos įtaką ir padės ugdyti kritinį požiūrį į viešojoje erdvėje skleidžiamą informaciją.
Plane taip pat akcentuojama savanorystės svarba – ji stiprina bendruomeniškumą, o kartu ugdo pilietinį atsakingumą.
Tarp Vyriausybės prioritetų – pasitikėjimas ir vienybė
Pagal Vyriausybės planą, dokumentas dabar derinamas tarp institucijų ir iki gruodžio mėnesio bus pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Įsigaliojus nutarimui, per tris mėnesius institucijos turės parengti konkrečius priemonių įgyvendinimo planus.
Šis etapas yra antrasis Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos“ įgyvendinimo laikotarpis. Pirmasis buvo patvirtintas dar 2022 m. gegužės 17 d. Seimo nutarimu Nr. XIV-1102.
Pasak projekto rengėjų, šis planas padeda įgyvendinti ir Valstybės ateities viziją „Lietuva 2050“, kurios ašis – pilietinis sąmoningumas, pasitikėjimas ir bendradarbiavimas tarp visuomenės narių.
„Piliečių dialogas“ ir pilietinio pasirengimo planas yra vieno proceso dalys – valstybė bando pereiti nuo teorinių diskusijų prie praktinio įsitraukimo. Gyventojų pasitikėjimas ir įsitraukimas čia tampa ne tik demokratijos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.
Kaip pažymi Vyriausybės kancleris L. Rudys, tik tada, kai žmonės jaučia, kad jų balsas turi svorį ir valstybė juos girdi, galima kalbėti apie tikrą atsparumą.
„Tikiu, kad šiandien aptariamas planas taps tvirta atspirtimi siekiant tinkamo pilietinio pasipriešinimo“, – sakė jis posėdyje.
