Stipriai geriantys insultą patiria vidutiniškai 11 metų anksčiau nei saikingai vartojantys alkoholį
Naujas Harvardo universiteto mokslininkų tyrimas, paskelbtas žurnale Neurology, atskleidė neraminančią tendenciją: gausiai alkoholį vartojantys asmenys insultą patiria gerokai anksčiau nei tie, kurie alkoholį vartoja saikingai.
Tyrime nustatyta, kad vidutinis amžius, kuriame smarkiai geriantieji patyrė insultą, siekė 64 metus, kai tuo tarpu mažiau alkoholio vartojančiųjų amžiaus vidurkis buvo 75 metai.
Mokslininkų teigimu, dažnas alkoholio vartojimas siejamas su didesne intracerebrinio kraujavimo – itin pavojingo insulto, kurį sukelia kraujavimas smegenyse – rizika. Be to, tokių pacientų smegenų kraujosruvos buvo vidutiniškai 70 procentų didesnės[1].
Sunkesni smegenų pažeidimai ir didesnis demencijos pavojus
Be padidintos insulto rizikos, gausiai alkoholį vartojantys žmonės dažniau turėjo požymių, rodančių smulkiųjų smegenų kraujagyslių pažeidimus. Tai vadinamasis smulkiųjų kraujagyslių smegenų ligos (angl. cerebral small vessel disease) sindromas, kuris siejamas su padidėjusia demencijos rizika.
„Mūsų tyrimas rodo, kad gausus alkoholio vartojimas ne tik didina insulto sunkumą, bet ir spartina ilgalaikius smegenų kraujagyslių pažeidimus,“ – teigė vienas iš tyrimo autorių, Harvardo universiteto neurologas dr. Edipas Gurolas.
Tyrimas, kuriame dalyvavo 1 600 suaugusiųjų, vidutiniškai 75 metų amžiaus pacientų, hospitalizuotų dėl intracerebrinio kraujavimo, parodė ir kitus skirtumus. Gausiai alkoholį vartojančių žmonių kraujo tyrimai atskleidė mažesnį trombocitų kiekį bei aukštesnį kraujospūdį, o tai gali turėti tiesioginės įtakos insulto sunkumui ir sveikimo eigai.
Saikingumas – raktas į sveiką senėjimą ir smegenų sveikatą
Nors tyrimas turi tam tikrų ribotumų – pavyzdžiui, jis analizavo pacientus tik vienu laiko momentu, be ilgalaikio stebėjimo – rezultatai, pasak mokslininkų, yra aiškūs. Net ir nedidelis alkoholio vartojimo sumažinimas gali turėti reikšmingos įtakos žmogaus sveikatai.
„Mažinant gausų alkoholio vartojimą galima ne tik sumažinti insulto riziką, bet ir sulėtinti smulkiųjų smegenų kraujagyslių ligos progresavimą,“ – sakė dr. E. Gurolas. „Tai savo ruožtu gali sumažinti antro insulto, pažinimo sutrikimų ar ilgalaikės negalios tikimybę.“
Pasak mokslininko, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip alkoholio atsisakymas ar jo vartojimo kontrolė, turėtų būti neatsiejama insultų prevencijos strategijos dalis, ypač tarp tų, kuriems gresia didesnė rizika.
