Gyventojų sparčiai mažėja: nuo nepriklausomybės praradome beveik ketvirtadalį šalies žmonių
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šalis neteko apie 803 tūkstančių gyventojų, tai yra maždaug 22 procentai visų 1990 metais Lietuvoje gyvenusių žmonių. Iš šio skaičiaus 310 tūkstančių netekome dėl natūralios gyventojų kaitos – gimimų ir mirčių skirtumo, o net 416 tūkstančių išvyko dėl emigracijos.
Tokie mastai turėjo ilgalaikį poveikį visuomenės struktūrai: šalis sensta, trūksta darbo jėgos, o aukštos kvalifikacijos specialistų išvykimas mažina ekonomikos potencialą ir stabdo pažangą. Tačiau pastaraisiais metais situacija ima keistis – per pastaruosius šešerius metus į Lietuvą atvyksta daugiau žmonių, nei iš jos išvyksta, o tai leidžia kalbėti apie lūžio tašką migracijos istorijoje[1].
Kas atvyksta į Lietuvą: lietuviai vis dar grįžta, bet užsieniečių daugėja
Migracijos pokyčius geriausiai atspindi statistika. Nuo 2004 iki 2016 metų net 80 procentų visų imigrantų sudarė iš užsienio sugrįžę lietuviai, o tik penktadalis – užsieniečiai. Tačiau nuo 2017 metų ši proporcija išsilygino – lietuviai ir užsieniečiai sudarė po lygiai visų atvykstančiųjų.
Pastaruoju metu užsieniečių dalis išaugo dar labiau. 2024 metais jie jau sudarė 63 procentus visų imigrantų, o lietuviai – 37 procentus. Tokia tendencija rodo, kad Lietuva tampa vis atviresnė tarptautinei darbo rinkai ir pritraukia įvairių šalių piliečius.
Tiesa, svarbu pažymėti, kad prieglobsčio nuo karo ieškantys ukrainiečiai, turintys laikinąją apsaugą, nėra laikomi pabėgėliais, tad jų įtaka statistikai yra ribota. Lietuva šiuo metu priklauso prie Europos Sąjungos valstybių, kuriose fiksuojamas teigiamas migracijos balansas.
2022 metais šalyje buvo užfiksuotas rekordinis teigiamas neto tarptautinės migracijos rodiklis – 72 tūkstančiai žmonių. Nors 2024 metais šis skaičius sumažėjo iki 23 tūkstančių, tendencija išliko teigiama. Tai reiškia, kad daugiau žmonių į Lietuvą atvyksta, nei iš jos išvyksta.
Užsieniečiai Lietuvoje: laikini gyventojai, griežtos pilietybės sąlygos ir ribota natūralizacija
2025 metų pradžioje Lietuvoje gyveno apie 174 tūkstančius užsieniečių, arba maždaug 6 procentai visų šalies gyventojų. Jei iki 2018 metų dauguma jų turėjo leidimus nuolat gyventi, dabar situacija pasikeitė – net 86 procentai užsieniečių gyvena su laikinu leidimu, galiojančiu 1–2 metus, dažniausiai darbo, šeimos susijungimo ar studijų pagrindu.
Tuo tarpu natūralizacijos procesas Lietuvoje išlieka vienas griežčiausių Europoje. Norint tapti Lietuvos piliečiu, reikia dešimtmetį nuolat gyventi šalyje, turėti pastovų pajamų šaltinį, išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. Todėl 2024 metais Lietuvos pilietybę natūralizacijos būdu įgijo vos 90 asmenų.
Pilietybės dažniausiai netenkama įgijus kitos šalies pilietybę, nes dviguba pilietybė Lietuvoje leidžiama tik išimtiniais atvejais. Tokia politika atspindi šalies požiūrį į pilietybę kaip į tvirtą ryšį su valstybe – paremtą gyvenimu, kalba ir įsipareigojimu Lietuvai.
