Gal norėtumėte amžino poilsio vietos šalia Oscaro Wilde’o ar Édith Piaf?
Gal norėtumėte atgulti kapinėse šalia mylimo rašytojo ar kito kūrėjo? Skamba kaip keistas klausimas, tačiau Paryžiaus miesto valdžia šį rudenį pasiūlė būtent tokią galimybę. Paryžiaus garsiosios kapinės sutraukia tūkstančius lankytojų vien dėl to kokie vardai yra iškalti antkapiuose. Šalis nori tuo pasinaudoti.
Prancūzijos sostinė pristatė unikalią loteriją, kurioje laimėtojai negaus piniginių prizų – jiems bus suteikta teisė įsigyti ir atkurti vieną iš trisdešimties istorinių kapų garsiausiose Paryžiaus kapinėse: Père-Lachaise, Montparnasse ir Montmartre.
Ši neįprasta iniciatyva turi dvejopą tikslą: atgaivinti nykstančius kapų paminklus ir suteikti paryžiečiams retą progą įgyti vietą prestižiniuose nekropoliuose, kuriuose ilsisi žymiausios meno, literatūros ir muzikos pasaulio asmenybės. Miesto taryba skelbia, kad dauguma sostinės kapinių užpildytos jau nuo XX amžiaus pradžios, o įstatymai, saugantys šias vietas kaip kultūros paveldą, neleidžia lengvai pašalinti apleistų ar pamirštų kapaviečių.
Kapavietė už 4 tūkstančius eurų – bet su sąlygomis
Pagal naująją programą loterijos laimėtojai galės įsigyti vieną iš trisdešimties restauruotinų kapų už 4 000 eurų. Tačiau vien įsigyti neužtenka – pirkėjai įsipareigoja per šešis mėnesius kapą atkurti taip, kad jis būtų „ištikimas originalui“, o restauracija atlikta išlaikant autentiškas detales ir istorinį charakterį. Tik tada jie galės gauti teisę į laidojimo vietos nuomą šalia atnaujinto kapo.
Kapų nuoma Paryžiuje vyksta pagal specialias koncesijas. Dešimties metų sutartis kainuoja 976 eurus, trisdešimties metų – 3 354 eurus, penkiasdešimties metų – 5 260 eurų, o teisė ilsėtis ten amžinai – net 17 668 eurus. Jei per nustatytą laiką restauracija nebus atlikta arba nuoma nesuderinta, sandoris bus nutrauktas, o pirkėjas praras savo investiciją.
Loterijoje gali dalyvauti tik Paryžiaus gyventojai, o registracijos mokestis siekia 125 eurus. Paraiškos priimamos iki gruodžio 31 d., o nugalėtojai bus išrinkti sausį. Pasak miesto valdžios, būtent loterijos formatas pasirinktas todėl, kad susidomėjimas tokiu projektu buvo milžiniškas – vos paskelbus planą, gauta šimtai užklausų.
Kultūros paveldas ir pagarba mirusiesiems – vienoje iniciatyvoje
Paryžiaus taryba pabrėžia, kad šis projektas yra kompromisas tarp pagarbos mirusiesiems ir pastangų išsaugoti istorinius paminklus. Dauguma sostinės kapinių yra laikomos kultūros paveldo objektais, o jų priežiūra paprastai tenka šeimoms. Kai artimųjų nelieka, kapai apleidžiami, tačiau nugriauti ar perleisti juos kitiems yra sudėtinga – tam reikia specialių leidimų ir restauracijos planų.
„Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis lankytojų reiškė norą atkurti istorinį kapą mainais už teisę būti palaidotiems jo vietoje,“ – teigiama Paryžiaus savivaldybės pranešime. „Ši iniciatyva leidžia tai padaryti teisėtai ir su pagarba mirusiųjų atminimui.“
Paryžiaus garsiosios kapinės jau seniai tapo ne tik ramybės, bet ir kultūros vietomis. Père-Lachaise priglaudė Jimo Morrisono, Oscaro Wilde’o, Frédérico Chopino, Édith Piaf ir rašytojo Marcelio Prousto kapus.
Montparnasse yra paskutinė poilsio vieta ir Jean-Paulio Sartre’o, Simonės de Beauvoir, Samuelio Becketto ir Serge’o Gainsbourgo. Montmartre – dailininko Edgaro Degaso, rašytojo Émile’io Zolos, kino režisieriaus François Truffaut ir dainininkės Dalidos amžino poilsio vieta.
Kiekvienas šių nekropolių kampelis liudija Paryžiaus meninį paveldą, o naujoji programa – tai galimybė šią atmintį išsaugoti ne muziejuje, o gyvame, vis dar kvėpuojančiame mieste. Savivaldybė tikisi, kad restauruoti kapai ne tik pagerbs istoriją, bet ir taps tvaraus paveldo priežiūros pavyzdžiu.
