Premjerė I. Ruginienė žada priimti sprendimą dėl kultūros ministro
Kultūros ministerija šiuo metu patiria rimtą vadovybės krizę, kuri atskleidė tiek politinių sprendimų, tiek administracinės struktūros spragas. Ministeriją laikinai kuruojanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad dabartinė situacija reikalauja greitų sprendimų, nes be nuolatinės vadovybės ministerijos darbas negali vykti sklandžiai.
Viena iš pagrindinių krizės priežasčių – kultūros ministro pareigų užpildymas. Premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad buvo atrinktos kelios kandidatūros, siekiant suformuoti politinę komandą, kuri galėtų pradėti veikti ministerijoje. Galutinio sprendimo dėl nuolatinio ministro paskyrimo dar nėra priimta, o kol kas vykdomos laikinos vadovybės funkcijos. Šis laikinas sprendimas, nors ir būtinas, rodo, kad ministerijoje trūksta stabilumo, kuris būtinas ilgalaikiam kultūros politikos įgyvendinimui.
Kultūros bendruomenė taip pat išreiškia nepasitenkinimą dėl nepakankamo bendravimo su ministerija. Nors premjerės patarėjai nuolatos bendrauja su asociacijomis, oficialūs susitikimai su bendruomene dar tik derinami. Dėl to kultūros sektoriaus atstovai jaučiasi nepakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, o tai gali lemti nepasitikėjimą valdžia ir trukdyti įgyvendinti svarbius projektus.
Viešoje erdvėje atsirado diskusijų dėl naujojo viceministro Aleksandro Broko kandidatūros – kai kurie klausė apie jo ryšius su pseudomokslo šakomis ir okultinėmis praktikomis, tačiau premjerė patikina, kad tikrinimai buvo atlikti ir jokių pavojingų ar nepriimtinų aplinkybių nebuvo nustatyta.
Darbą pradėjo trys viceministrai
Tuo tarpu šią savaitę darbą Kultūros ministerijoje pradėjo trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin. Jie prisiima atsakomybę už skirtingas kultūros sritis: Brokas kuruos profesionalų meną, kiną, tarptautinį bendradarbiavimą ir kūrybines industrijas, Kuznecovienė – kultūros paveldą, skaitmeninimą ir architektūros meną, o Kurmin – atminties institucijas, nematerialųjį paveldą ir regioninę kultūros politiką[1].
Laikinai ministro pareigas einanti R. Popovienė teigia, kad viceministrų paskyrimas būtinas darbų tęstinumui ir svarbiems projektams, įskaitant Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Vyriausybės vadovė I. Ruginienė tuo tarpu pabrėžė, kad ministerija be nuolatinio vadovo yra „nenormali situacija“, todėl viceministrai paskirti, kad darbai nestagnuotų, nors konkreti ministro kandidatūra dar nepateikta.
Kultūros bendruomenė sprendimą kritikuoja, vadindama politinės komandos formavimą be aiškių kriterijų „politiniu absurdu“. Jie teigia, kad toks procesas menkina visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir tik imituoja darbą. Tuo tarpu viceministrai, turintys įvairiapusę patirtį nuo tarptautinių kino projektų iki kultūros projektų koordinavimo, turėtų užtikrinti ministerijos veiklos tęstinumą ir projektų sklandų įgyvendinimą.
Olekas: Kultūros ministerija priklauso visai koalicijai, ne vien „Nemuno aušrai“
Tuo tarpu Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad Kultūros ministerija priklauso visiems koalicijos partneriams ir turi būti valdoma kaip vieninga komanda, nepaisant skirtingų politinių grupių atstovų[2].
Jis akcentavo, kad socialdemokratai prisiėmė atsakomybę už ministerijos veiklą po nesėkmingo „Nemuno aušros“ bandymo vadovauti, kuris sukėlė didelę įtampą visuomenėje. J. Olekas nurodė, jog svarbiausia, kad kandidatai į vadovaujančias pareigas būtų tinkami darbui ir galėtų užtikrinti ministerijos funkcijų tęstinumą.
Pasak jo, partinė priklausomybė nėra esminis veiksnys – pagrindinis prioritetas yra kompetencija ir gebėjimas efektyviai vadovauti, kol politinė atsakomybė yra socialdemokratų ir premjerės rankose.
