Vėl bandoma reglamentuoti vienalyčių porų santykius
Lietuvos Seime registruotos naujos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siūloma įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Pagal siūlomą modelį, partneriai įgytų panašias teises ir pareigas kaip sutuoktiniai, tačiau jų santykiai nebūtų prilyginami santuokai.
Partnerystės įteisinimo klausimas Lietuvoje keliamas jau daugiau nei du dešimtmečius. Ankstesni projektai – tiek „civilinės sąjungos“, tiek „partnerystės“ pavadinimu – Seimo palaikymo nesulaukė. Nors keli bandymai buvo priartėję prie priėmimo stadijos, įstatymai taip ir nebuvo patvirtinti.
Šį kartą iniciatyvą pateikė kelių frakcijų parlamentarai, tarp jų socialdemokratai, liberalai ir konservatoriai. Laurynas Šedvydis, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Ruslanas Baranovas, Birutė Vėsaitė, Modesta Petrauskaitė, liberalai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Simonas Kairys bei konservatoriai Matas Maldeikis ir Arūnas Valinskas. Teikiamus įstatymų projektus, pasak Seimo narių, parengė ankstesnė Teisingumo ministerijos komanda, vadovaujama buvusio ministro Rimanto Mockaus.[1]
Jais siekiama suvienodinti dalį teisių poroms, gyvenančioms kartu nesusituokus, ir įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad tos pačios lyties porų teisinės apsaugos nebuvimas prieštarauja Konstitucijai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis teigė, kad užregistruotos pataisos sulaukė platesnio neformalaus palaikymo, o realiai idėją galėtų paremti apie 55–70 parlamentarų.
Pagal projektą partnerystė būtų apibrėžiama kaip dviejų asmenų susitarimas dėl bendro gyvenimo, kuriant šeimos santykius, grindžiamus atsakomybe, emociniu ryšiu ir abipusiu įsipareigojimu. Partnerystės sutartis būtų tvirtinama notarine tvarka ir registruojama Vedybų ir partnerystės sutarčių registre (šiuo metu egzistuojantis registras būtų pervadintas).
Partneriai turėtų teisę pasirinkti bendrą pavardę, įgyti bendrą turtą, paveldėti vienas po kito, ginti partnerio garbę ir atvaizdą, taip pat atstovauti vienas kitam institucijose.
Vienas labiausiai visuomenėje prieštaringų klausimų – įsivaikinimo teisė
Ankstesni partnerystės projektai Seime buvo atmesti daugiausia dėl visuomenės pasipriešinimo įsivaikinimo galimybei. Šį kartą projekto rengėjai šios teisės atsisakė, tačiau dalis skeptikų mano, kad įsivaikinimo klausimas gali būti įtrauktas vėliau, kai pats partnerystės institutas bus įteisintas.
Projekte pažymėta, kad partneriai neturėtų teisės įsivaikinti, bet vaikai nėra pamirštami ir įtrauktos išlygos dėl vaikų iš ankstesnių santykių.
Įstatymo projekte numatyta, kad partnerystė būtų nutraukiama notarine tvarka, kai partneriai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, ir teismo tvarka – tais atvejais, kai vaikų yra.
Tokia pati nuostata būtų taikoma, jei partneriai turi vaikų iš ankstesnių santykių, kurie gyvena bendroje šeimoje – tuomet santykių nutraukimas taip pat vyktų per teismą.
Vienalytės santuokos klausimą nagrinėjo ir Konstitucinis teismas
Konstitucinis Teismas šių metų balandį konstatavo, kad vienalytės poros turi teisę į teisinę apsaugą, o jos nebuvimas prieštarauja Konstitucijai. Teismas pabrėžė, kad valstybė privalo užtikrinti galimybę įteisinti santykius, tačiau kartu pažymėjo, jog Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga. Tai nereiškia, kad Teismas prilygino partnerystę santuokai, tačiau sprendimas įpareigoja valstybę sukurti mechanizmą, kuris užtikrintų lygiateisį porų statusą.
Be to, pastaraisiais metais keli atvejai Lietuvoje jau buvo išspręsti teismo keliu – kai kurie teismai pripažino užsienyje sudarytas tos pačios lyties partnerystes arba registravo faktinius santykius, remdamiesi tarptautiniais žmogaus teisių standartais. Tai rodo, kad teisinis precedentas egzistuoja, nors bendra nacionalinė sistema vis dar nėra sukurta.
Dabartinė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė yra išreiškusi poziciją, kad nepritaria partnerystės prilyginimui santuokai, pabrėždama, jog „partnerystės institutas turėtų būti atskiras, reguliuojantis praktinius civilinio gyvenimo klausimus, bet nekeičiantis tradicinės šeimos sampratos, įtvirtintos Konstitucijoje“.ns sesijoje.
