Europos Komisija ruošia planą greitam karinės technikos judėjimui per žemyną
Europos Komisija šį mėnesį pristatys naują planą, skirtą pagreitinti karinės technikos pervežimą per Europos Sąjungą, jei iškiltų karo grėsmė. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad tankai, artilerija ir kita sunki technika galėtų judėti greitai ir be kliūčių tarp valstybių narių.
Tam numatoma gerinti transporto infrastruktūrą, stiprinti tiltų ir kelių pajėgumą bei suvienodinti muitinės procedūras. Iniciatyva rengiama kartu su NATO, atsižvelgiant į didėjančią įtampą Europoje ir baimę, kad Rusijos agresija gali išplisti už Ukrainos ribų.
Planas turėtų tapti dalimi platesnio karinio mobilumo tinklo, kuris leistų sąjungininkams greitai perdislokuoti pajėgas, kai to prireikia saugumui užtikrinti[1].
Karinio mobilumo veiksmų planas 2.0: nuo kelių tinklo iki kibernetinio saugumo
Naujasis planas remiasi 2018 m. priimtu Karinio mobilumo veiksmų planu ir jo atnaujinta 2022–2026 m. versija. Jame numatyta pritaikyti ES transporto tinklus sunkiųjų karinių priemonių svoriui ir matmenims, sutrumpinti pasienio formalumus bei skaitmenizuoti administracinius procesus.
Tam numatytos papildomos priemonės, susijusios su kuro tiekimu ir logistikos grandinėmis, kad karinės pajėgos galėtų judėti be trikdžių. Planas taip pat apima pasirengimo ir atsparumo ramsčius, kurie didina transporto sektoriaus apsaugą nuo kibernetinių atakų ir hibridinių grėsmių.
Siekiama užtikrinti energetinį saugumą bei infrastruktūros atsparumą klimato pokyčiams. Visa tai koordinuoja Europos Komisijos Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas (DG DEFIS), glaudžiai bendradarbiaujantis su Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybėmis narėmis.
NATO ir ES bendradarbiauja kuriant vieningą gynybos erdvę
Karinio mobilumo stiprinimas yra vienas svarbiausių ES ir NATO bendradarbiavimo prioritetų nuo 2017 metų. Dabartinis planas siekia užtikrinti, kad Europa turėtų stipresnį ir savarankiškesnį vaidmenį Aljanse, ypač po Suomijos ir Švedijos prisijungimo.
Sustiprintos tiek karinės, tiek civilinės jungtys leistų užtikrinti greitą reagavimą krizės atveju ir didesnį gynybos pajėgumų koordinavimą visame žemyne. Be NATO šalių, planas numato bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanais.
Šios partnerystės turėtų sustiprinti Europos saugumo tinklą ir padėti sukurti jungtį, kuri apimtų ne tik karinę, bet ir logistinę, energetinę bei transporto infrastruktūrą. Tai žingsnis link labiau integruotos, greitai reaguojančios ir strategiškai pasirengusios Europos.
