Diskriminacija galintiems sau leisti privačias medicinos paslaugas?
Sveikatos ministerija svarsto kontroversišką idėją – pacientui pradėjus mokamą gydymą, gydytojas specialistas nebegalėtų nukreipti jo į nemokamą paslaugą. Jei tai būtų įgyvendinta, susimokėję pacientai galėtų prarasti galimybę greičiau gauti slaugos ar kitas gydymo paslaugas, o viešasis sektorius įgytų visišką kontrolę.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigia, kad idėja dar tik vertinama, o jos tikslumas – sumažinti eiles – kol kas neaiškus[1].
Pacientų organizacijos ir ekspertai įspėja: toks pakeitimas gali diskriminuoti tuos, kurie gali patys mokėti už paslaugas. Baltijos paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis pažymi, kad naujasis įsakymas panaikintų galimybę mokantiems pacientams gauti slaugos paslaugas greitąja tvarka.
Kaip teigiama, pagrindinis tikslas – kad kreipimasis į specialistus būtų pagrįstas šeimos gydytojo vertinimu, tačiau pirminės sveikatos priežiūros grandis ne visur veikia efektyviai.
Medikai įsitikinę, kad pacientai neturėtų būti skirstomi pagal piniginę
Susirūpinimą tokiais pokyčiais jau išreiškė ir privatus sektorius. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva teigia, kad pacientams dažnai reikia išrašyti kelis siuntimus, tačiau privatūs gydytojai nesibaimina sunkių pacientų.
ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas kritikuoja galimą sprendimą, sakydamas, kad politinis tikslas eliminuoti privatų sektorių prieštarauja principui, kai žmogus pats gali pasirinkti, kur panaudoti privalomo draudimo lėšas.
Kad pacientų nevalia skirstyti pagal piniginės storį, pritaria ir Ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas, paraginęs užtikrinti, kad visi pacientai, mokantys į privalomąjį sveikatos draudimą, gautų paslaugas vienodai.
Savo ruožtu M. Jakubauskienė pabrėžia, kad ministerija siekia stiprinti viešąsias gydymo įstaigas, tačiau dauguma privačių įstaigų pageidautų, jog tvarka nesikeistų. Galutinis sprendimas dar nepriimtas, o įsakymo projektas kelia klausimų dėl lygybės, prieinamumo ir privataus sektoriaus ateities.
Pacientai nebeturėtų papildomai mokėti už valstybės apmokėtą gydymą?
Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamą gydymą, teigdama, kad tokiu būdu ginama piliečių teisė į nemokamą mediciną[2].
Toks siūlymas sulaukė ginčų – Medikų sąjūdis prognozuoja, kad priemokų atsisakymas gali sumažinti gydytojų skaičių, padidinti darbo krūvį viešajame sektoriuje ir netrumpinti eilių, tuo tarpu kita gydytojų organizacija pabrėžia, kad pacientai neturėtų mokėti už paslaugas, kurios jau apmokėtos iš ligonių kasos, o priemokų draudimas suvienodintų sąlygas viešosioms ir privačioms įstaigoms.
Teisės ekspertai ir buvusi Konstitucinio Teismo teisėja dar birželį įspėjo, kad draudimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes ribotų galimybę pacientui paslaugas apmokėti iš privačių lėšų. Ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad įstatymo pataisos būtinos siekiant užtikrinti viešojo sektoriaus stabilumą ir paslaugų prieinamumą visiems gyventojams.
Siūloma, kad pacientai galėtų primokėti tik už tam tikras priemones, pavyzdžiui, klausos aparatus ar sąnarių endoprotezus, o prioritetas sudarant sutartis teikiamas viešosioms gydymo įstaigoms.
Pacientai Lietuvoje vis labiau reikalauja kokybiško ir greito gydymo
Tuo tarpu „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos pacientai vis dažniau linkę sąmoningai pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas. Pagrindiniai jų sprendimus lemiantys kriterijai – gydytojo kompetencija (79 proc.), paslaugų prieinamumas (70 proc.) ir paslaugų kokybė (62 proc.)[3].
Finansiniai motyvai šiandien tampa mažiau svarbūs, o gyventojai vertina ne tik gydymo rezultatus, bet ir proceso kokybę: ar specialistas aiškiai paaiškina gydymo eigą, įtraukia pacientą į sprendimų priėmimą ir suteikia pakankamai dėmesio. Ekspertai teigia, kad tai rodo brandesnį požiūrį į sveikatos priežiūrą ir augantį pasitikėjimą specialistais.
Be kompetencijos, pacientams itin svarbus operatyvumas – galimybė greitai patekti pas reikiamą specialistą ir išvengti ilgų eilių. Tyrimas parodė, kad trečdaliui gyventojų vėluojant pas gydytoją pablogėjo sveikata, o 48 proc. jautė nerimą dėl ligos paūmėjimo.
Paslaugų kokybė, įskaitant ne tik gydymo sėkmę, bet ir vizito patirtį bei pagarbią komunikaciją, taip pat tampa prioritetu. Ekspertai pažymi, kad privatus sveikatos draudimas įgauna vis didesnę reikšmę, nes leidžia pacientams greičiau ir patogiau gauti kokybiškas paslaugas visoje šalyje.
