Dirbtinis intelektas tampa kognityviniu protezu, kuris atima iš mokinių pastangas mąstyti
DI tyrimuose minimas kognityvinio iškrovimo (cognitive offloading) reiškinys, kai moksleivis ar studentas deleguoja sunkesnę protinę užduotį DI įrankiams. Tai ilgalaikėje perspektyvoje silpnina kritinį mąstymą ir atmintį, nes mažiau aktyvuojamos smegenų sritys, atsakingos už klaidų aptikimą ir problemų sprendimą.
Taigi, mokyklose DI reikia naudoti ne tam, kad jis mąstymą pakeistų, o kad mąstymą išprovokuotų.
DI turi tapti minties partneriu, o ne visų pasaulio problemų sprendimų tiekėju
Taip, DI gali pritaikyti mokymosi turinį pagal mokinio gebėjimus, padėti mokiniams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, automatizuoti vertinimo procesus, kurti mokymosi planus ir t. t.
Diskusijose apie DI naudą ir žalą derėtų suvokti, jog pats DI tiesiogiai nemažina jauno žmogaus IQ, bet tam tikri DI naudojimo įpročiai apriboja aukštesnio lygio kognityvinių funkcijų vystymą. Juk ir sporte raumenys pradeda silpnėti nelankant treniruočių.
Labai svarbu integruoti į ugdymo procesą DI raštingumo mokymus ar pamokas. Labai svarbu apie DI kuo daugiau kalbėti pedagogams.
DI eroje mokytojas taps ne informacijos šaltiniu, o mąstymo treneriu. Mokytojo užduotis greit bus padėti mokiniui naudotis DI įrankiais, ypač mokant užduoti gerus klausimus ir reflektuoti pateiktus atsakymus.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
